|
|
Sveikas, ekologiškas maistas |
Ekologiškas maistas – tai vertingi, turintys daug vitaminų, gerą skonį ir kvapą, neužteršti sintetinėmis cheminėmis medžiagomis (hormonais, antibiotikais, pesticidais, trąšomis), sintetiniais maisto priedais ir genetiškai modifikuotų organizmais (GMO) produktai. Tokie produktai gaminami iš ekologinio ūkio augalinės ar gyvulinės kilmės žaliavų. Ekologiškai ūkininkaujant nenaudojamos sintetinės trąšos ir pesticidai, o taikomos technologijos pagrįstos augalų įvairove, sėjomainomis, natūralios kilmės mineralinių ir organinių trąšų naudojimu, natūraliais piktžolių, ligų ir kenkėjų kontrolės metodais. Ekologiniuose gyvulininkystės ūkiuose gyvuliai ir paukščiai auginami atsižvelgiant į jų fiziologiją, elgesį, paveldimus poreikius, aprūpinami pakankamu kiekiu geros kokybės ekologiškais pašarais ir tinkama veterinarine priežiūra.
Ekologinis gaminių ženklinimas - tai sertifikavimas tų gaminių/paslaugų, kurie yra mažiau žalingi aplinkai ir sveikatai nei kiti tos pačios grupės produktai. Vartotojai tokius produktus gali atpažinti iš ekologinio ženklo - grafinis simbolio, pateikto prekės etiketėje, reklamoje ar kt. Ženklinimas nėra privalomas, tai laisvanoriškas gamintojų, importuotojų ar pardavėjų pasirinkimas. Kad gaminiai galėtų būti žymimi ekologiniais ženklais, jie turi atitikti tam tikrus nustatytus kriterijus. Ekologinis ženklinimas: 1.Mažina aplinkos taršą ir saugo sveikatą. Ekologiniu ženklu žymimi tie gaminiai, kurių gamybos metu naudojamos tokios žaliavos ir technologiniai procesai, kurie mažiau teršia orą, vandenį, dirvožemį bei sudaro mažiau atliekų. Tokie gaminiai ir iš jų susidarančios atliekos nekenkia žmonių sveikatai ir aplinkai. 2.Taupo gamtinius išteklius. Nustatyti kriterijai atsižvelgia į gaminių atliekų perdirbimo, antrinio panaudojimo galimybes, pakuotės kiekį. Be to, ženklintų produktų gamybos bei eksploatacijos metu sunaudojami mažesni kiekiai elektros energijos, vandens ir kt. 3.Leidžia patiems vartotojams pasirinkti mažiau kenksmingus aplinkai gaminius ar paslaugas ir tokiu būdu mažinti kenksmingą poveikį aplinkai ir sveikatai. Didina pramonės įmonių konkurencingumą. Mažindamos energijos ir žaliavų sąnaudas produkcijos vienetui, įmonės gali padidinti produktyvumą – kartu su aplinkos apsaugos mokesčiais mažėja ir produkcijos savikaina. Be to, įmonėms atsiveria naujos verslo galimybės. Tai nulemia aiškus vartotojų prioritetų teikimas aplinkai ir mažai žalingi gaminiai sveikatai; investuotojų, partnerių reikalavimai, griežti valstybinių institucijų įstatymai. Lietuvoje ši tendencija dar nėra ryški, tačiau senosiose ES šalyse, kur aplinkos apsaugai skiriamas didžiulis dėmesys, rinkoje įsitvirtinti ir sėkmingai konkuruoti gali tik įmonės, atsižvelgiančios į šiuos kriterijus. Ekologiškas ūkininkavimas Ekologiškai ūkininkauti – tai užauginti sveiką ir vertingą derlių, saugoti biologinę įvairovę ir mažinti aplinkos taršą. Ekologiškai ūkininkaujant dirvožemio ir augalų gyvybingumą lemia gerai apgalvoti, suplanuoti ir natūralūs, nekenkiantys aplinkai, būdai. Vengiant energijos ir maisto medžiagų nuostolių, aplinkos taršos, ekologinio ūkininkavimo sistema turėtų būti kaip uždaras augalų maisto medžiagų apykaitos ratas – nenaudojamos sintetinės trąšos ir augalų apsaugos priemonės. Jeigu neužtenka savame ūkyje sukauptų trąšų, tai tręšti ir dirvožemiui gerinti naudotinos papildomos organinės ir natūralios kilmės mineralinės trąšos. Svarbu, kad laikytumėtės šių priemonių: rinktis atsparias kenkėjams, ligoms bei piktžolėms augalų veisles; sėti ir sodinti tik geros kokybės, sveikas sėklas ir augalus; augalus sodinti tinkamose jiems augti vietose; palaikyti gerą dirvos struktūrą ir derlingumą; kompostuoti organines atliekas; žemę tręšti racionaliai, naudoti organines (mėšlą, kompostus, žaliąsias trąšas, mulčią) bei natūralias mineralines trąšas; niekada nepalikti dirvos pūdymuoti; taikyti sėjomainą; augalų apsaugai nuo kenkėjų bei ligų naudoti kartu biologinius, agrotechninius, mechaninius būdus, vengti sintetinių pesticidų. Priežastys, dėl kurių vis daugiau lietuvių linksta prie ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų …. Genetiškai modifikuotas (GM) maistas – tai maistas, kurio sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų (GMO). GMO yra sukurti genų inžinerijos metodu, į genotipą įterpiant naują geną. Taip augalai, mikroorganizmai ar gyvūnai įgyja naujų savybių, kurios jiems iki tol buvo nebūdingos. Pavyzdžiui, įterpus žuvies geną į braškes, yra sukuriama braškė, geriau išsilaikanti žemoje temperatūroje. Arba įterpus į augalų chromosomas atitinkamą bakterijos geną, augalai tampa atsparūs kenkėjams.
Svetimi įterpti genai gali veikti ne visada taip, kaip yra tikimasi. Genų inžinerijos metu sudėtinga numatyti, kurioje DNR grandinės vietoje įsiterps svetimas genas ir kaip jis sąveikaus su esamais genais. 2004 metais dr. Schubert’o grupė Bostone sugalvojo būdą, kaip užauginti transgeninius (genetiškai modifikuotus) augalus, kurie turėtų padidintą vitamino B kiekį. Jie tikslingai planavo pasiekti konkretų vitamino B kiekį žaliosiose lapinėse daržovėse. Mokslininkų grupė užaugino tokius augalus. Vėliau, nustačius juose esantį vitamino B kiekį paaiškėjo, kad jo yra daug kartų mažiau nei buvo planuota. Tuomet daugeliui kilo mintis, kad dar daug nežinomų faktorių veikia genų inžinerijos metu. Genetiškai modifikuotus produktus europiečiai dar vadina “Frankenšteino maistu”. Mokslininkai ir nepriklausomi ekspertai tvirtina, kad “Frankenšteino maistas” vartotojų sveikatai gali sukelti nenumatytas, neigiamas ir itin kenksmingas ilgalaikes pasekmes. Juk jau yra pastebėta, kad GM maiste gali būti naujų toksinų ir alergenų. Į organizmus įterpti antibiotikams atsparumą lemiantys genai gali patekti į žmogaus virškinamojo trakto bakterijas. Tik kompanijos, kuriančios GM produktus teigia, kad jų sukurtas GM maistas yra saugus. Jų atliktus tyrimus kritikai atmeta, teigdami, kad šie yra paviršutininški ir skirti išsisukti nuo kitų mokslininkų atrastų problemų GM maiste. Biotechnologinių kompanijų poziciją gerai atspindi kartą vieno Monsanto direktorių ištarti žodžiai: “Mes neprivalome garantuoti GM maisto visiško saugumo, mums svarbiausia parduoti tiek, kiek įmanoma”. VMVT nuolat rengia ir teikia informaciją visuomenei internetiniame puslapyje (www.vmvt.lt) bei žiniasklaidos priemonėse apie genetiškai modifikuotus maisto produktus. Šiuo metu patikslintas prekyboje esančių maisto produktų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų, sąrašas:
24 pavadinimų augaliniai aliejai, kurie pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių arba kurių sudėtyje yra aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių – Tautas, Aukselis, Grace, Jasmine, Brolio, Optima linija, Luccia, Omili, Huilor, Sodžiaus, Kolumbo, Saulutė, Augalinis aliejus, Oilio, Perla, Tėviškės, Caroli, Dolores, Lankų, Flarina, Karolina, Cento, Kooperacijos aruodai, Virtuosso.
7 pavadinimų margarinai, tepūs riebalų mišiniai, kurių sudėtyje yra aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių – Aukselis, Optima linija, Aima, Sodžiaus, Aiwa, Luxua light, Riebalų tepinys 25 procentų riebumo.
31 pavadinimo saldumynai, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų produktų – šokoladiniai kiaušiniai su siurprizu: ANL Heros, Toy Toy, Dino, Turto, ANL Hanny, Elvan, ANL My Chick, ANL Space, ANL Formula, Jungle, Focus, saldainiai su žaisliuku Chik&Duck, saldainiai Truffle su pūstų ryžių ir braškių, lazdyno riešutų kremo ir karamelės įdarais, Korėtoji saldžioji plytelė Schock, Safari, Chocair, dražė su kakava, susikramtomi saldainiai Toffix su vaisiniu įdaru, saldainiai Extrime, braškių, riešutų, kokoso skonio, saldainiai Prestij Napolitan, šokoladiniai saldainiai su ryžių trapučiais Olivija, šokoladiniai saldainiai Tvist, Volcano caramel, Wonderfull, Dream Coconut, Extra Princh.
1 pavadinimo majonezas, kurio sudėtyje yra sojų aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių – Sodžiaus Provanso (Vokietija).
3 pavadinimų maisto papildai, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų produktų – Hair / Skin / Nail Hard Kapsule (JAV), Memortop (JAV), Power Multi Vit 90 Lithu (Kanada), Power vitamins for means (Kanada).
1 pavadinimo skrudinta duona, kepta sojų aliejuje, pagamintame iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių – kepta duona su česnaku.
96 pavadinimų kulinariniai gaminiai, kurių gamybai naudojamas aliejus, pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių – mini varškės spurgos, puošti žagarėliai, varškės spurgos, čeburekai su mėsa, spurgos su daržovėmis, spurgos su mėsos įdaru, spurgos su džemu, spurgos su daržovėmis, kepti pyragėliai su grybais, beliašai, čeburekai, kibinai, Kijevo kotletai, kotletai Jūratė, Astra, lietiniai su džemu, lietiniai su varške, su faršu, lietiniai su vištienos krūtinėle, su džemu, su plikytu kremu, vištienos blynai, kepta vištienos file, vištienos vėrinukai, vištienos kepenėlių kepsneliai, pievagrybiai su žiediniais kopūstais, vištienos kotletukai su džiovintomis slyvomis ir abrikosais, kalakutienos maltinis, kiaulienos šnicelis, keptas karbonadas, naminiai balandėliai, rauginti kopūstai su dešrelėmis, egzotiškas kepsnys, įdaryti baklažanai, pakepinta kiauliena su svogūnais, užkepėlė „Mano mėgstamiausia“, keptos kepenėlės, fermentinio sūrio kepsnys, kepsnys „Kelmas“, netikras zuikis, „Šeduvos“ muštinis, maltinukas su sūriu, bulviniai laiveliai su faršu, su daržovėmis, lazanija, plovas, krabų lazdelės tešloje, žemaitiški blynai, tinginio cepelinai, bulvių plokštainis, vėdarai, salotos su špinatais, aštriosios morkų salotos, brokolių ir žiedinių kopūstų salotos, Pekino kopūstų, pupelių salotos, burokėlių salotos, krabų salotos su ryžiais, kaimiškos silkių salotos, morkų kopūstų salotos, brokolių ir žiedinių kopūstų salotos, gaivinančios salotos, egzotiškos salotos, lęšių salotos, salotos su rūkytomis kiaulių ausimi, salotos „Vasarėlė“, „Itališkos“ salotos, salotos „Gaiva“, salotos „Ruduo“, „Pavasarinės“ salotos, „Gardžiosios“ salotos, salotos „Svaja“, „Meksikietiškos“ salotos, šviežių daržovių salotos, pupelių salotos su pievagrybiais, vištienos salotos su ryžiais, silkių salotos „Egzotika“, marinuota silkė su svogūnais, silkė su majonezu ir pievagrybiais, žirniai su rūkytomis ausimis, kepta jūros lydeka, jūros lydekos file tešloje, tuno salotos, krevečių salotos su makaronais.
Šiais produktais prekiaujama prekybos centruose. Visi šie yra suženklinti – vartotojas informuojamas apie gamyboje naudotą aliejų pagamintą iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių. „Šis genetiškai modifikuotų maisto produktų sąrašas nėra baigtinis, jis nuolat keičiasi, nes gamintojai sukuria vis naujų maisto produktų, kurių sudėtyje naudojamos genetiškai modifikuotos žaliavos ar produktai. Lietuvoje leidžiama prekiauti tik Europos Sąjungos (ES) teisės aktais įteisintais genetiškai modifikuotais maisto produktais. ES reikalavimai nenumato, kad ženklinant genetiškai modifikuotus maisto produktus, informacija būtų išskirta, paryškintomis raidėmis. Taip pat nereglamentuojama, kad genetiškai modifikuoti maisto produktai parduotuvėse būtų laikomi specialiose lentynose“, – teigė VMVT Veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus vyriausioji specialistė Vida Jarošienė.
Dažniausiai pašalines reakcijas sukeliantys maisto priedai: Dažai - TATRAZINAS E102, bei kiti - nuo E102 iki 155 Konservantai - BENZOINĖ RŪGŠTIS (210) IR KITI BENZOATAI (nuo 210 iki 219), SULFITAI (nuo E220 iki E227),NITRATAI IR NITRITAI (E250-E255). Antioksidantai-E310-E312. Emulsifikatoriai ir stabilizatoriai E414, E430, E431, E450-E455. Miltų kėlėjai (kepimo milteliai) - GLUTAMATAI (E621, E622). Saldintojai - SORBITOLIS E420, MANITOLIS E421. Baltintojai-KALIO BROMIDAS E924, CHLORAS E925. Informacija iš alergologo. http://sveikasvaikas.lt - kenksmingų maisto priedų žinynas
Kas slepiasi po raide „E“? Šiandien parduotuvėje sunkiai rastumėte produktą, kurio sudėtyje nėra raidelės E ir skaičių kombinacijos. Dažnai į jas nė nekreipiame dėmesio, niekam ne paslaptis, kad mūsų maistas „pagardintas” saldikliais, dažikliais, emulsikliais, konservantais ir t.t. Deja, beveik niekada nežinome, kas įeina į vieno ar kito „priedo” sudėtį. Skirtingi šaltiniai kartais pateikia ne visai vienodą informaciją. Kodėl visgi rašoma E, o ne tikslus ingrediento pavadinimas? Todėl, kad tik retas vartotojas pasidomės, kas slepiasi po viena ar kita kombinacija. O jei ir netyčia pasidomės, jokių pretenzijų negalės reikšti. Trumpa istorija: priėmus įstatymą dėl privalomo maisto produktų sudėties spausdinimo ant gaminio etiketės JAV iš pradžių kilo nemaža sumaištis dėl to, kad žmonės staiga sužinojo daugybę keistų ingredientų iš kurių gaminamas jų maistas ir neretai produktą padėdavo atgal į lentyną perskaitę, kad jų mėgstamoje bandelėje ar saldainyje yra arklio spermos ar jaučio skrandžio sulčių. Gamintojai su tuo nesitaikstė, tačiau vietoje to, kad keistų savo gaminių sudėtį, pareikalavo priimti įstatymą dėl „nesvarbių“ ingredientų trumpinimų. Ir pareikalavo gan nuožmiai. Taigi įstatymas buvo priimtas, pagrindžiant sprendimą tuo, kad per ilgi sudėties sąrašai ne visada telpa ant gaminio etiketės. Sprendimas pasirodė veiksmingas - dabar žmogus etiketėje randa keletą gerai žinomų „nepiktybinių“ ingredientų, pavyzdžiui, „miltai, vanduo“ ir t.t. ir eilė niekam nesuprantamų skaičiukų. Gyvulinės kilmės maisto priedai Kulinarinių riebalų, į kurių sudėtį įeina didelė dalis kiaulienos taukų, ir grynų kiaulienos taukų vartojimas turi ilgametes tradicijas. Dar ir šiandien sunkiai realizuojamų intensyviai penimų kiaulių riebalų perteklius nedeklaruotas patenka į daugelį kepinių, duonos gaminių, sluoksniuotą, minkštą arba trapią tešlą. Kepyklose daugiau vartojamas sviestas ir augaliniai riebalai, o į maisto pramonės gaminius daugiau dedama kiaulienos taukų. Kritika nukreipta į nedeklaruojamą pigių sterilių kiaulienos taukų masišką vartojimą produktuose, kuriuos, tarp kitko, valgo ir vegetarai. Kelia abejonių argumentas, kad, be šios suvartojimo formos, kiltų daug didesnių atliekų tvarkymo problemų. Tai nieko kito nereiškia, kaip tik tai, jog žmogaus medžiagų apykaita yra pati pigiausia ir paprasčiausia atliekų tvarkymo forma. Dažniausiai gyvuliniai ingredientai: E101 (Riboflavinas, vitaminas B2) E101(a) (Riboflavino-5-fosfatas) E120 (dažai, gaminami iš smulkių vabzdžių „cochineal”, lietuviškai - skydamarių) E153 (Anglis - manoma, kad „animal free” versija naudojama maisto gamybai, o gyvulinė naudojama kosmetikoje ir pan.) E160(b) (Anatas, Biksinas, Norbiksinas) E161(g) (Kantaksantinas) E236 (Skruzdžių rūgštis) E237 (Skruzdžių rūgšties natrio druska) E238 (Skruzdžių rūgšties kalcio druska) E270 (Pieno rūgštis) E304 (Askorbipalmitatas, askorbilstearatas) E322 (Lecitinas) E325 (Natrio laktatas) E326 (Kalio laktatas) E327 (Kalcio laktatas) E422 (glicerinas, gaminamas iš natūralių riebalų ir aliejų) E430 (polyoxyethylene (8) stearate, polyoxyl (8) stearate) manoma, kad maisto gamybai šis ingredientas jau nebenaudojamas E431 (polyoxyethylene (40) stearate, polyoxyl (40) stearate) E432 (polyoxyethylene sorbitan monolaurate, polysorbate 20, tween 20) E433 (polyoxyethylene sorbitan mono-oleate, polysorbate 80, tween 80) E434 (polyoxyethylene sorbitan monopalmitate, polysorbate 40, tween 40) E435 (polyoxyethylene sorbitan monostearate, polysorbate 60, tween 60) E436 (polyoxyethylene sorbitan tristearate, polysorbate 65, tween 65) E441 (Želatina) (nebegalioja) E445 (medžio dervų glicerolio esteris) E631 (Natrio inozinatas) E470(a) (Riebiųjų rūgščių natrio, kalio ir kalcio druskos) E470(b) (Riebiųjų rūgščių magnio druskos) E471 (Riebiųjų rūgščių mono- ir digliceridai, natūralus emulsiklis ir miltų apdorojimo medžiaga) E472(a) (Acto ir riebiųjų rūgščių mono- ir digliceridai) E472(b) (Pieno rūgšties esteris) E472(c) (Citrinos rūgšties esteris) E472(d) (Vyno rūgšties esteris) E472(e) (Mono- ir diacetilvyno rūgšties esteris) E472(f) (Acto ir vyno rūgšties esteris) E473 (Sacharozės riebiųjų rūgščių esteris) E474 (Sacharozė) E475 (Riebiųjų rūgščių poligliceridai) E476 (poliglicerolio poliricinoleatas) E477 (Riebiųjų rųgščių propilenglikolio esteris) E478 (lactylated fatty acid esters of gylcerol and propane-1,2-diol) E479(b) (termiškai oksiduotas sojų aliejus su riebiųjų rūgščių mono- ir digliceridais) E481 (Natrio strearoil-2-laktatas) E482 (Kalcio strearoil-2-laktatas) E483 (Steariltartratas) E485 (Želatina) (nebegalioja) E491 (Sorbitano monostearatas) E492 (Sorbitano tristearatas) E493 (Sorbitano monolauratas) E494 (Sorbitano monooleatas) E495 (Sorbitano monopolmitatas) E542 (Kaulų fosforas) E570 (Riebalų rūgštis) E572 (magnesium salts of fatty acids (including magnesium stearate); - calcium stearate) E585 (geležies-2-laktatas) E620 (Glutamo rūgštis, glutamatas) E621 (Natrio glutamatas) E622 (Kalio glutamatas) E623 (Kalcio glutamatas) E624 (Amonio glutamatas) E625 (Magnio glutamatas) E627 (Natrio guanilatas) E635 (Natrio 5’-ribonukeotidas) E640 (Glicinas, natrio glicinatas) E901 (Bičių vaškas) E904 (Šelakas, derva iš Laccifer lacca vabzdžių išskyrų) E1518 (Glicerolio triacetatai)
Informacija iš patikimų šaltinių.
|