Social relations

Ant vieno bagoto šimtai ubagų.

Aukšta laiba-bajorėliui, žema drūta-mužikėliui.

Bagotas biednam, o biednas bulvei skūrą lupa.

Bloga, iš mužiko pono sulaukus.

Daktaras laukia kad sirgtų, o kunigas, kad mirtų.

Daktaras ligonį žiūri, bet jau saują atkišęs turi.

Dangus - brangus.

Didžiūjų vagių niekas nenaikina, o mažuosius karsto.

Dieve, duok iš pono ubagą, ne iš ubago poną.

Dirba kaip samdininkas.

Dvaras - ne kaimynas, o ponas - ne brolis.

Girtuoklio gerklė, kunigo kišenė - neužveriami.

Iš darbininkų pažinsi gaspadorių.

Išsiėdusi kaip kunigo gaspadynė.

Juo turtingesnis, tuo šykštesnis.

Kai seimas susėda visus pinigus suėda.1928m.

Kada kunigas peršasi, tada velnias vinčiavoja.

Kalėdininkai tik kunigai ir ubagai.

Kas , į seimą renkant, nežada? 1930m.

Kas vargo nematė, tas ir vargingų nepažįsta.

Ką nuo kunigo gausi, tą su velniu pasidalysi.

Kyšių neima, bet be dovanų neprisileidžia.1928m.

Kunigai - dievo apaštalai, o į pinigus - kaip vanagai.

Kunigai su ponais vieną ieną traukia.

Kunigas dievą prašo kai skatiką mato.

Kunigas dievą už pinigus pardavinėja. 1930m.

Kunigas ir ant pečiaus sėdėdamas badu nemirs.

Kunigas už dyką mišių nelaiko.

Kunigo kišenė, ubago krepšys netur dugno.

Kunigo naudą velniai gaudo.

Kunigo ranka toli siekia.

Kunigo ranka visą familiją dengia.

Kunigo rankovė midų geria.

Kunigo tiesa ant liežuvio, o jo dora - kišenėje.

Kunigui duok ir dar ranką pabučiuok.

Kunigų pinigais pekla brukavota.

Kunigų surinkimas - bieso pragėrimas.

Lietuvą nunai kyšis valdo. 1928m.

Mandras kaip rudenį šlėktelė.

Meluoja kaip seimo atstovas.1928m.

Mužiko skatikas ponams akis bado.

Už pinigus kunigas ir velnią į dangų nugabens.

Velnias dvare gimė, klebonijoje užaugo.

Žmonėms nesergant, vaistininkai raukosi.

Žmogus:

Akys - marios, gerklė - pekla.

Akmuo kantrus, o žmogus dar kantresnis.

Amžius stipruolį kupron suvaro , o gudruolį vaiku padaro.

Anot pasakos, kožno širdis iš mėsos.

Ant gero žmogaus ir šuo neloja.

Atsargų žmogų ir dievas saugoja.

Aukso nagai, velnio nasrai.

Bailus lapo išsigąsta, drąsus ir vilko nebijo.

Bailus per upelę bijo eit , kad nesušlaptų, lieptu bijo eit, kad nenukristų.

Baimė su meile drauge nevaikšto.

Boba senyn, liežuvis ilgyn.

Dainuoja jaunas, dainuoja ir senas.

Didi išmintis mažoj galvelėj sutelpa.

Gardų radęs, ieško dar gardesnio.

Geras kalboj, blogas darbe.

Geri žmonės protą gerbia, pikti - pinigus.

Gero žmogaus tylus balsas, pikto - toli girdėti.

Geros akys dūmų nebijo.

Gobšas ir iš ožio nori pieno gauti.

Gudrus ir po žeme mato, kvailas po kojom nepastebi.

Gudrus kalba tik reikalui esant, kvailas - visados.

Gudrus laukia progos, kvailas - niekados.

Iš ko mulkį pažinsi, kad ne iš juoko.

Išmintingas nuolatos mokosi, o kvailas dingos viską žinąs.

Išmintingas žodis kvailio ausin kelio neranda.

Į akis pažiūrėjęs sveikatos neklausi.

Į ką jaunas įprasi, tą senas teberasi.

Yra žmonių - nėra žmogaus.

Jaunas seno nepamokys.

Jaunystės griekai - senatvės vargai.

Jonas mokės, ko išmoko Jonukas.

Kad širdžiai netinka, tai nė akys nekimba.

Kai pripranta ,tai nė galo neberanda.

Kaltas būdamas , greitai nurausta.

Kas galvoj, tas ir ant liežuvio.

Kas nedūko želdamas, tas uždūks žildamas.

Kas save įveikia, tam kitų nereikia.

Kas teisingas - išmintingas.

Kas tyli, tą visi myli.

Keikiasi ne supykęs - keikiasi išdykęs.

Kiek žmogaus, tiek proto.

Kiekvienas savo dūdą pučia.

Kieno linksma daina, to širdis spakaina.

Kokia galva, tokia ir kalba.

Kokia jaunystė, tokia senystė.

Koks gimė, toks ir mirs.

Kol tinginys pasijudins, vikrusis nudirbs.

Kur dūšia mėgsta, čia ir kūnas tarpsta.

Kvailam ir purvas auksu žiba.

Kvailys iš visko juokiasi.

Liežuvis žmogų pakaria, liežuvis ir paleidžia.

Mažam ašaros nereikia pirkt.

Mislis - už metų, mirtis - už pečių.

Nedoras žmogus ir geruose darbuose randa bloga.

Nerasi medžio be šakos, o žmogaus be ydos.

Opus ir nepakušintas rėkia.

Papratimas - tai antras prigimimas.

Prigimimas - ne vežimas, neišversi.

Rūpestis budina žmogų.

Saulės amžiaus negyvensi.

Senas ar mažas - vis tiek.

Senas braška, jaunas lūžta.

Seną stumti pastumsi, o gauti neapgausi.

Sens - protu, jauns - gvoltu.

Silpni laukia progos pasitaikant, o stiprūs patys sau ją suranda.

Skunas - silpnų žmonių ginklas.

Su baime maža laimė.

Žilis galvoj - svilis uodegoj.

Žmogus senyn - nagai aštryn.


Living wisdom

<< Prev - Next >>