Jungtuvių (vestuvių) apeiga. 2004m.


Jungtuvių (vestuvių) apeiga. 2008m.

Senosios tradicijos atgimsta šiandien. Pastaraisiais metais vis daugiau porų tuokiasi prisilaikydami pačių seniausių lietuviškų tradicijų. Apeigas atlieka iškiliausi Lietuvos senojo tikėjimo tęsėjai - Lietuvos krivis, garbiausi vaidilos.

Lietuvių šeima, jos papročiai, apeigos yra vieni iš ankstyviausių kultūros kūrinių, susiklosčiusių formuojantis ir plėtojantis gimininei bendruomenei tam tikromis klimatinėmis, geografinėmis, socialinėmis bei ekonominėmis sąlygomis. Gimininės bendruomenės laikotarpiu, kuris truko tūkstantmečius, šeimos gyvenimo ir apeigų formuotoja buvo moteris. Tai matriarchato laikotarpis.Jau akmens amžiuje moteris buvo aktyvi materialinės ir dvasinės kultūros kūrėja, stabiliausia kolektyvo narė: saugojo namų židinį, gimdė vaikus, juos augino ir auklėjo. Moterys per ilgus tūkstantmečius kūrė šeimos apeigas - gimimo bei vardo suteikimo, santuokos ir laidotuvių, - plėtojo gimininės, vėliau - šeimyninės bendruomenės papročius, kolektyvo gyvenimo, elgesio, moralės ir teisines normas.

Šeimos gyvenime ir apeigose ilgus šimtmečius buvo svarbūs religiniai, maginiai, simboliniai vaizdiniai. Daugelis šeimos papročių bei apeigų formavo žmonių būdą, prisidėjo prie dvasinės kultūros, religijos ir moralės plėtotės. Todėl iš šių reiškinių galima rekonstruoti mūsų tautos sąmonės, psichikos raidą. Pažymėtina, kad liaudies kultūra, ypač žodinė ir meninė kūryba, įsitvirtino archajiniuose papročiuose ir apeigose, kurie buvo perduodami iš kartos į kartą. Šeimos papročiai, apeigos, tradicijos - tautos kultūros liudininkai bei saugotojai - kartu yra patikimi istorijos šaltiniai, padedantys atskleisti tautų kūrybos, sąmonės, mitologijos, religijos, apskritai dvasinės kultūros raidą.

Jungtuvių (vestuvių) apeiga.

Šeimos apeigų, papročių, tikėjimų, su apeigomis susietos tautosakos tyrinėjimas rodo, kad lietuviai, kaip ir kitos tautos, jau ankstyvosios bendruomeninės santvarkos laikais turėjo gausybę savo pasaulėjautos vaizdinių. Tikėjimuose, susijusiuose su žmogaus atėjimu į pasaulį, gyvenimu, santuoka bei išėjimu iš šio pasaulio, nuo senų senovės vyravo prosenių, kitų šeimos mirusiųjų vėlių kultas. Žmonės tikėjo, kad visose svarbiausių gyvenimo momentų apeigose drauge su gyvaisiais dalyvauja ir mirusiųjų vėlės. Jei kas jas užmirštų, sulauktų didelės bausmės. Archajinėse, su religiniais tikėjimais susijusiose apeigose pastebimi senosios dvasinės kūrybos - kulto, meno, metamorfozės, inkarnacijos - elementai. Ritualinių reiškinių genezės, archajinės semantikos, ženklinės tautosakos sistemų, jų simbolikos retrospektyvinis aiškinimas yra svarbus ir aktualus šiandienos mokslui.

Tautos apeiginių tradicijų tyrinėjimuose plačiai remiamasi etnografiniais duomenimis, kuriuose išliko įvairių istorinių epochų kulto, tikėjimų, apeigų, papročių elementų. Tačiau gana vėlai užfiksuotos (XIX-XX a.) fragmentiškos etnografinės medžiagos analizė ne visuomet išsamiai atskleidžia keliamos problemos esmę. Etnografinė medžiaga buvo užrašinėjama tuo metu, kai šeimos papročiai, senovinės apeigos nyko arba buvo išnykę ir likę tik žmonių atsiminimuose. Vis dėlto, aiškinant papročių ir apeigų genetines šaknis, funkcinį turinį, transformaciją įvairiomis plėtotės sąlygomis, tenka remtis ir archeologiniais bei rašytiniais šaltiniais, nors kartais ir transformuotais, netekusiais savo pirminės prasmės, tačiau niekuo nepakeičiamais, juose ieškoti archajinių tų apeigų pėdsakų. Šitokios medžiagos semantinė esmė reikalauja gilesnio bei platesnio tyrinėjimo, remtis ne tik vietine, bet ir bendra priešindoeuropine bei indoeuropine medžiaga, ypač išlikusia kitose Europos tautose drauge su krikščioniškosiomis apeigomis, įvairių šventųjų kultu, daile, simbolika.
Daug senosios pasaulėjautos elementų išliko su apeigomis susijusiose mitologinėse giesmėse. Mitiniuose tautosakos žanruose, apeigose ir papročiuose dar galima aptikti gan aiškių totemizmo, animizmo, prosenių bei dievų kulto pėdsakų.

Jungtuvių (vestuvių) apeiga. Veda krivis J.Trinkūnas.

Šeimos, ypač vestuvių apeigose, svarbią vietą užėmė paukščių ir žalčių, kaip gyvybinės jėgos amžinumo, simbolių kultas. Paukščiais ir žalčiais buvo puošiama sakralinė apeigų duona - karvojus. Meniškai padirbti paukščiai buvo kabinami virš vestuvių apeigų stalo. Archajiniuose mitologinės tautosakos tekstuose ryškus minėtų gyvūnų vaidmuo kosmogoninėse, ypač su gyvojo pasaulio amžinumu susijusiose idėjose. Be to, paukščių ir žalčių atvaizdų paplitimas vestuvių, krikštynų, laidotuvių apeigose buvo siejamas su tikėjimu, jog mirusių prosenių vėlės lankosi šeimos apeigose paukščių ar žalčių pavidalu. Tie vaizdiniai ir buvo mirusiųjų vėlių inkarnacijos paukščiuose bei žalčiuose idėjos pagrindas.

Lietuvių šeimos ir jos švenčių apeigoms tyrinėti daugiausia panaudoti archeologiniai, rašytiniai, etnografiniai, lingvistiniai duomenys. Apie lietuvių ir kitų baltų šeimos apeigas jau XVI amžiuje rašė Jonas Lasickis, Motiejus Strijkovskis, Aleksandras Gvagninis, Jeronimas Maleckis. Bene išsamiausių žinių apie Prūsįjos lietuvių šeimos apeigas pateikė Matas Pretorijus .

Jungtuvių (vestuvių) apeiga - nuometavimas pagal aukštaitiškas tradicijas.

Lietuvių šeimos papročiai ir apeigos nuosekliau netyrinėti, tik apie kai kurias apeigas XIX amžiuje žinių pateikė Teodoras Narbutas, Juzefas Ignacas Kraševskis, Simonas Daukantas, Liudvikas Adomas Jucevičius, Adomas Honoris Kirkoras, Motiejus Valančius , Antanas Juška ir kiti.
Paskutiniu metu kai kurių tikslių žinių apie šeimą ir jos papročius galima rasti Albino Kriauzos , Marijonos Cilvinaitės, Marijos Alseikaitės-Gimbutienės, Stasio Daunio, Mikalojaus Katkaus, Elvyros Dulaitienės (Glemžaitės), Irenos Čepienės, Rūtos Giedrienės veikaluose.
(Info:-santuoka.lt)

Jungtuvių (vestuvių) apeiga. 2009 m.




Jungtuvių (vestuvių) apeiga. 2008m.


Romuvos bendruomenė rengia jungtuvių apeigas

Romuvos bendruomenė rengia jungtuvių apeigas pagal senąsias lietuviškas tradicijas. Senovinėse jungtuvėse panaudojamos lietuviškų vestuvių gražiausios ir prasmingiausios tradicijos. Santuoka vyksta prie aukuro ugnies. Prie aukuro stovi vaidilutės. Jos gieda ir groja senoviniais instrumentais. Krivis ir vaidilė atlieka svarbiausius santuokos veiksmus – suriša jaunųjų rankas tautine juosta, veda jaunuosius aplink aukurą, giedamos giesmės dievams. Susirinkę giminės ir jaunųjų draugai sako linkėjimus ir sveikina jaunuosius.
Jungtuvės rengiamos Vilniuje prie Verkių parko Lizdeikos aukuro, prie Gedimino kapo aukuro, prie Karmazinų piliakalnio aukuro, ant Kernavės Piliakalnių. Kaune – Santakoje, Perkūno Namuose; Palangoje - Birutės kalne, Rambyno kalne, Šatrijos kalne ir kitur.

Dėl santuokos apeigų galite kreiptis Vilniuje - tel. 216 29 66, mob. 867674057, This e-mail address is being protected from spam bots, you need JavaScript enabled to view it arba į vietines Romuvas.
Daugiau informacijos: romuva.lt