Sveikatai:

Kad žmogui atšerpetuoja pirštai, tai reikia atgalia ranka ugnį žert.

Kad randi varputį peržėlusį per bulvę, tai reik suvalgyt tokiam žmogui, kuris susimyža.

Kad žmogų užpuola plautis, imt kruopų ir cukriaus, uždėt ant ugnies ir vuostyt dūmus, tai praeina.

Kai atsiranda ant rankos karpa, tai reikia, kad pamatai pirmąsyk jauną, šaukt, kadkas atneštų vandenio, ir reikia liet ant karpos.

Kad užpuola pažandės gyvulį arba žmogų, tai reikia imt širšių lizdą, uždėt ant ugnies ir tais dūmais rūkyt po gerkle, tai praeina.

Kad ingilia bitė žmogui, iš ausies iškrapštyt tanių ir patrint tą daiktą.

Kad nori, idant neskaudėtų strėnų, tai reikia, kaip išgirsti pirmąsyk griaujant, ristis.

Šunvotėms kylant, peilio ašmenimi kryžių spaudo.

Jei kas nuo šunies arba ir šiaip ko gyvo išsigando, tai reik to paties šuns plaukų pluoštelį nukirpti ir išgandytąjį ką veikiausiai tais smilkyti, idant jis per išgąstį neapsirgtų.

Pasiutusio šunies aprietąjį tuom galima išgydyti, jei galima to paties šuns į pelenus sudegintus kepenis jam duot gerti.

Šunį ir žmogų nuo pasiutligės apsaugoti arba ir išgydyti norint, reik imt po devynis pluoštelius samanų arba kerpių, ant stogo augančių, ir tus įdėtį valgį arba ėdesį.Kiti sako kad reik devynis kart devynis pluoštelius įpašioti, tai geriau mačyja.

Rupūžės pelenai, ypačiai pro nusigandimo ligos, labai mačyja.Juos reikia įduoti su vandeniu ant sugėrimo.

Karvės mėšlai daug negalėse vartojami.Įsipjovus arba įsironijus, reik roną su moliu bei karvės mėšlais aprišti. Teip jau reik daryt su karštu suputimu.
Kraują apnuodyjus arba kolebranditą (šaltą degimą) įgavus, vienatyji pagalba yra karvės mėšlą, su saldžiu pienu pramieštą, tarp skudurų ant skaudžiosios vietos uždėti ir aprišti. O kad kūns jau būtų pajuodavęs, tai jis su viena nakčia atsitaiso ir pabąla.

Prieš dedervinę. Saulei tekant, reik, prie lango atsistojus, su bevardžiu pirštu (trečiuoju nuo nykščio) tris kartus su lango rasa nuo trijų rūtų dedervinę delčioje apšluostyt.

Prieš akmenligę nuo turkiškų kviečių lapų, o teip jau ir nuo lapų Freuenmatel, (-rasakila?) lapų šiltą arbatą ytmečiais ir vakarais geriant - gerausia priprova.


Prieš angies įgėlimą. Apie Jonines naktimis žibantis vabaliukas, į duonos kąsnį sutrytas, didiai mačyjąs. Įgeltasis, jį suvalgęs, tuojaus pagilbst.

Dedervinės nubovijimas.Tris kartus ant dedervinės nusispjovęs ir beverdžiu pirštu aptrynęs, tuomžyg su švitvarinės (mesinginės) spilkos galvute apie dedervinę apskriejęs, ant jos vidurio su ta galvute dikčiai užspausk, tuomžyg dar du sykiu tą apskriejimą bei užspaudimą atkartok, tad dedervinė ne vien tolyn nesipleč, bet ir abelnai išdyla. Arba delčioje sa(u)lei tekant prie lango atsistojęs, su bevardžiu pirštu tris kartus su lango rasa nuo trijų rūtų dedervinę apšluostyk. Arba ir aptepk dedervinę su palmių aliejumi.

Drustekis, nuplikims. Drustekis randas labjausiai žemiau blauzdų iš mažo, labai niežtančio pukšelio. Per kasymą atsidaręs, vis platyn plėsdamasis, labai šlapiuoja. Prieš šitą labai sunkiai užgydomą votį gera[u]sia priprova - liepos ūglių žalioji žievė nuo paskujo meto, ypačiai iš liepos kelmo išaugusių. Jų geltonąją žievutę šalin nuskutęs, žaliąją žievę ik medžio nuskusdams ir pusę plėčkos prikimšęs, pripildyk ją šaltinio ar šuleno vandeniu, tad, ją ik kaklo į puodą vandens įstatęs o apie bertainį adynos troškiai virinęs, išimk. Ataušus su joje esančiu kiaušo baltymui prilygstanču vandenu lininį skudurėlį prigirdęs, tankiai ant voties uždėk. Ta priprova ir prieš nuplikimą labai mačyja.

Džova. Prieš plaučių puvimą reik paimt geltono ar pilko gluosno kempinę (pintį), jei drėgna - išdžiovyt, tad į stukelius supjaustyt, o vieną stukelį užsvilinus, tą ant nenuodingos-nepaliavotos šukės uždėt ir su kitais stukeliais apkraut. Jiems į pelenus sugruždėjus, tur ligonis tų pelenų kasdien po tris kartus ant peilio galuko su šiltu nesūdytu geltonu sviestu įimt ir apsvaiginačų gėrimų saugotis. Teip po kelių nedėlių vartojimo džova abelnai pašalinta bus.

Rūta prieš plaučligę. Prieš plaučligę rūtos syvai - gera[u]sia priprova, jei jau plaučiai veik visi supuvę. Minėtų syvų imant, jie iš naujo priauga. Liepų žiedai irgi labai mačyja.

Karpos. Kad pečus duonos kepimui kūriantis baigias, pasiimk žirnų ir, su žirnu ant karpos užspaudęs, įmesk jį į zerplintį pečų, o su kitu žirnu ant kitos karpos tą patį daryk ir, teip visas karpas perėjęs, visai neatsižvelgdams nuo pečiaus atstok.

Myžims. Jei kas myžt negal, tur tarškučų - smilgų arbatos gert. O kas negal myžalus užlaikyt, tam reik pelės mėsos užšert.

Plaukų augims. kai jaunmėneį pėtnyčoj plaukų špicelius nukerpant, jie didiai tankūs ir ilgi užauga. Minėtame laike ir rankų bei kojų nagus apipjaustyt labai gera esą.

Prieš vandenligę geriausia priprova - vosilkų žiedų arbatą gert.

Liekarstva vėžligei. Puplaiškių - trilapių šaknų troškiai virinus, tos arbatos kasdien tris kartus geriant bei roną išmazgojant, vėžligė iš vidaus - šaknų antvis pravaroma.

Votis. Geriausia mostis prieš votis, atviras ronas ir piktus skaudulius: imk žaliosios šeimedžų žievės syvų, vaško bei nesūdyto sviesto ir, tai gerai sumaišęs, tepk skaudžamąją vietą.

Nagus nukirpus, nereikia mėtyt jų. Reikia juos sudegyti, nes numetus velnias iš jų dirba sau kapšelius. Teip mokydavo mane mano motinėlė.

Yra žmonės , kur turi gerą ranką. Kiti vėl - blogą. Jei gera ranka nukerpa plaukus, jie augs. Jei bloga, plaukai neaugs.

Jei kas pasidyvis gražių kasų, tai plaukai triuš.

Išgirdus pirmą sykį griausmą pavasaryje, reikia, nusitvėrus akmenuką, mušti sau galvą, tai galva neskaudės.

Kada kas kirviu įsikirs arba peiliu įsipjaus ir kraujas labai bėga, tai reikia tuo pačiu kirviu arba peiliu įkirsti arba įdurti į sieną arba teip į kokį medį, tai kraujas ir nustos bėgęs.

Nuo prietvaro žmogui ir gyvuliams duoda žvirblio arba pelės trąšą su sviestu. Duoda ir kinivirpo su sviestu.

Šunies trąšą geria nuo gerklės skaudėjimo.

Norint pasigydyti nuo dedervinės, reikia ją patepti rasa, nubraukta nuo lango bevardžiu ir tai daryti delčioje.

Nuo baltosios drapanės gydosi arbata iš baltos panavijos šaknų arba arbata iš baltos dilginės žiedų.

Nuo rožės gydo juodojo katino krauju, išvarvintu iš uodegos. Jeigu jau uodega būtų nukirsta, tai iš ausų. Duoda to kraujo gerti ligoniui 9 lašus.

Rožę gydo prikodami katės trąšą arba ievos žievę. Kloja dar ir šluotgirnį (skarmalas šluostymui girnų) ir mėlyną popierių (nuo cukraus), laju išteptą.

Įpjovė pirštą - opą užkloja kukurbezdaliu arba voratinkliu ir sugrūstu angliu.

Nuo žyvato geria nemuoges (mėlynes) ir kaitina pilvą ant pečiaus.

Nuo kosulio geria ledinį cukrų, aviečių arbatą, tik ne iš uogų, bet iš lazdų.

Ant voties kloja: 1) žąsies pūkų papešę iš po pažasties; 2)lepšį grybą, sudžiovintą ir paskui išmirkytą; 3) senos plutos, užpiltos karštu pienu.

Kas vanojasi baslių malkomis iškurentoje pirtyje, tam verčiasi piktvotis.

Kad piktvotis nepriliptų nuo kitų , tai, įėjus į pirtį, reikia su sauja tris kartus semti vandenį, kišti prie nosies ir lieti ant krosnies.

Mūsų bobelės gydo vandens ligą, duodamos gerti sugrūstos džiovintos rupūžės.

Nuo trijų kiemų slenksčių reikia sudėti žemių, ir kad užeina gumbas (pilvo ligos, vėžys) , tai tos žemės kloti prie krūtinės - tuoj nustos skaudėjus, ir daugiau nebesirgsi.

Karpai užaugus, paimk nuo šulinio šiaudelį ir pabadyk tą karpą ir vėlk šiaudelį numesk, tik nueinant nežiūrėk į tą šiaudelį.

Jeigu vaikas yra ko išsigandęs - ar žmogaus, ar šuns, ar gaidžio, tai liepia tam nukirpti plaukų ir pasmilkyt vaiką tais plaukais.

Mojavinį vabaliuką geria nuo pasiutimo, kuomet pagedęs šuo arba kitoks gyvulys apries žmogų. Šunis pegedusius irgi gydo mojaviniu vabaliuku.

Nuo pagedimo geria lapus jovaro.

Čertaplaukį (panaritium) gydo dar liedami ant skaudančio piršto vandenį per varpas ir per šluotražį.

Kad klimštelėja per riešą ar ranką, arba koją, tai ir grįžuojasi: skauda ir, kaip judini, braška.
a)Tokį grižą gydo kramtydami skaudžiamąją vietą: turi kramtyti toks žmogus, kuris yra gimęs pats pirmasis arba paskutinysis pas tėvus.
b)Gydo dar verdami durimis skaudžiamą sąnarį.
c)Raišo tą sąnarį neviryta, žalia, drobine gija arba raudona vilnone. Apriša, megzdami tris kartus po devynis mazgus, ir vynioja siūlą ne į save, bet nuo savęs, ir teip aprištą sąnarį liepia laikyti, kol nepagydys.

Neužkukuota gyvatė nuo visų ligų yra gera: žmonės tepa užvilktas akis su tokia gyvate užpilta arielka, gyvuliams duoda suvirintą su vandeniu. Jeigu labai sublogę gyvuliai - atsitaiso nuo tokių vaistų.

Teko dažnai matyti siūlu (geriausiai šilkiniu, bet to nesant, tai by kokiu) perrištas kojas ir rankas aukščiau riešų tokiems ligoniams, kurie alpsta arba kuriems labai kraujas pilasi.

Iššukuotus plaukus reikia dėti už juosmenį, tai augs ilgi, ligi pačiam juosmeniui.
Iššukuotų plaukų nereik mėtyti: kitaip paukštis įsuks į lizdą, tai atmintis pražus.

Kad vaikas gauna išgąstį, pradeda iš miego staigu šokinėti, tuomet reikia gauti juodą katiną by kokios atmainos: juodą arba triplaukį, tokiam katinui įkirpti į ausį, įlašinti kelis lašelius kraujo, užpilti kokia arbata arba vandenimi ir duoti išgerti. O dideliems gavus išgąstį, katino kraujo išgerti arielkoje: pirmas vaistas nuo išgąsčio.

Nuo niežų reikia paieškoti, kur prie šaltinio auga godai, išrauti šaknis tų godų, su užkula sumušti, ištepti niežus, palindus po pečiaus gerai iškaitinti - ir nubirs niežai.

Jauniems vaikiukams tankiau, kartais ir seniems vyrams kad užein pjūtis, raitosi, pilvą skaust, reikia druskos pridėti į vandenį, kol tiktai nebetirps, tą vandenį gerti. Arba nuo sviesto rasalą gerti.

Nuo užkietėjimo vidurių reikia gerti kuo seniausias ir rūgščiausias išrūgas. Arba vandenį, muilo primuilintą, gerti.

Nuo dusulio reikia kas rytą po šaukštą gerti savo šlapumo - tuoj bus lengviau.

Drugiu susirgus, kada pripuola krėtimas pėtnyčioje, pirmoje pėtnyčioje ligonį pažadinti, nuo dvyliktos nakties neleisti jam sėstis nei gultis ir nieko neduoti gerti nė valgyti ligi antros dvyliktos nakties. Teip pavargintas drugys per 24 adynas turi ligonį pamesti.


Nuo priemėties vaikams reikia iš keturių kerčių gryčios paimti samanų ir per karbinės lanką smilkyti.

Našlaitės (viola arvensis), išrovę su visomis šaknimis, geria, kad išbertų ligą viršun.Duoda gerti vaikams, kuomet galvos prišąšta , spaugais išverčia, kad labiau išvertų - liga greičiau išeis ir užgis. Jeigu per daug užgeria, tai ir per daug išverčia.

Galvas trinka mergaitės tuo skystymu, suvirinusios ajerų šaknis, vyšnių lapus, kad plaukai augtų.

Pipirmėtes virina ir geria nuo pilvo skausmo.
Dar geria pipirus, negrūstus cielus grūdelius, su arielka.

Laiko žmonės muilą ir švarkiuką, su kuriu yra kokį nabaštiką nuplovę. Susirgus kam rože, mazgoja tuom muilu ir tuo švarkiuku sergančią vietą.

Kas jauname mėnesyje į pirtį eina, tam kūnas niežtės.

Pirtį kūriname senugale: tuomet sveikiau eiti.

Geltą gydo tikruosius karolius ant kaklo nešiodami. Kepa blyną su utėlėmis. Bent dešimt utėlių sukepti blyne ir duoti ligoniui suvalgyti. Virytas morkas duoda ligoniui valgyti.

Jei kam arielka žarnose užsidega ir garas lyg kaip dūmai pro gerklę eina, tokiam žmogui į gerklę reikia primyžti. Geriausiai kad sena boba tą padarytų. (1904m.)

Gumbas - tai skausmas paširdžiuje: smaugia, lyg kas ten verčiasi. Nuo gumbo duoda gerti arielką, užpiltą ant neužkukuotos gyvatės.


Naujikaulį reikia apskrieti ant delčios au nabašninko kaulu arba bevardžiu, tai greitai išdilsta.

Karpą reikia patepti teipogi ant delčios vandeniu, lašančiu per lietų nuo vartikšlio, tai išdils.

Ant akies miežys aug. Su miežio grūdo drūtgaliu pabadinėj, ir sugyj.

Atšalus ką. Su sniegu trin; į šaltą vandenį kiš.

Ausis skaudu, užkurtus. Smilko par leiką su burkštinu (gintaru); naują drobę, nebalytą privaškuoja, susuk į dūdą smaigaliai, įst[at]o į ausį ir viršutinių galą uždeg, degin, kol prideg prė ausies.

Burna išgedus. Mazgoj su krišpuolu vandenyj.

Čerplaukį. Kiti taiso vaistus iš devynių mosčių. Pirmiausiai liej su šiltu vandeniu par rugių varpas ant skaudamos vietos uždėję vartydami, o ant tų varpų beliejant im raitytis visokie plaukai: juodi, žili, rudi ir t.t. Daugiaus šį tą sudėstę suvirin į vieną vietą: paraką, činčibierą, muilo, pipirų anksčių, tabokos, česnakų, deguto ratų atvažų arba ratų tepalo ir da kas ką pamislij, to ar kitko, bet tų sekretų žinovai neišduoda, nes jie po 20 kapeikų ima nuo ateinančių pas juos gydytis.

Dedervinę. Su lango rasa mazgoj; su muse nutrin.

Dieglys dur. Lydeko žandus sugrūdę duod gerti; kiaulės kraujo užvarvin ant duonos rudenyj pjaudami ir laiko, o prireikus duoda; užkaitinę šukes, plytgalius, akminus ded prė skaudamos vietos; žemių iš po slanksnio pagrendę sušildę tver - tos žemės, nuo daug žmonių suvaikščiotos, turiančios didesnį vaistą; kraują leidž ir t.t.

Drugys. Avižienių šiaudų suvirinę duod gert; kurmio kraujo; drugžolių ir daug kitų. Tišį ant kaktos, ant akių vož; į padlienos vidurius lend ir daug kitų burtų taiso.

Dusulys, troškulys. Kūrij senų dilgynų stiebelius; ger arbatą žemųjų pievų dagilių, puplaiškių arbatą ir t.t.

Džiova, sukata. Salyklo vanu, duonos maišymo vanu ir daug vanų taiso.

Ėdamoji liga, kaulyčia. Karvelį pusiau perkerta gyvą ir šiltą tver prė popos, kol tą karvelį liga suėd, tai neėd, nejunt skaudumo.

Gangrina, karbunkula. Atsodyt: česnako su medum; taboka karvašudį ir rūgusį pieną tver.

Gelta. Morkų vaną taiso; į prikurentą anglių pečių (ka[ka]lį) žėruojantį žiūrėt, kol tik gal.

Gerklę skaudu, kaklą užim. Karštus pelenus, į vilnonę pančeką supiltus, tver; brauko iš viršaus su šiltu vandeniu ir muilu; medaus su baltuoju imbieru iš vidaus tep; belto šunšūdžio su medum suvirinus gert ir iš voršaus tvert šiltą.

Glimštelėjus ar išnirus sąnariui. Trauk atitaiso, su kumparu sumazgoj.

Gumbas, širdį smaug. Sviesto rasalą ger; moteriško pieno; tabokos ger, kad vemtų.

Guzas, gumbas, skaudulys. Ded bičklijų; medaus, rugių miltų, muilo, cibulių suvirinę tepalą taiso.

Gyvatei įkirtus: į pastogę neeit, varlės kurkulus dėt. Tuos iš pavasario pasigamin į butelį ant tolesnių laikų.

Įprotis gert. Reik nabašninkui į burną įkišti piningą - kapeiką ar dvi, tas išėmus įmerkti į degtinę ir duot gert, tai tas daugiaus nebenorės.

Karpos. Gydo kiaulpienių pienais, kur ant dirvų kai kepurės išsiplėtusios aug.

Karštinės, šiltinė. Kad, pasijutęs sirgsiąs, išgersi didelę stiklinę mielių, tai ir praeis teip pat.

Kaškis, niežas, suskis. Debesylų šaknim nusitrinti; iš pakrosnies pirtyj pelenais vantą nusivėlus nusiperti; po ronos ant žolės nusivolioti; su suskio žolėm, kur paliekniuos geltonais žiedais, nusitrin.

Kaulus gel, sausgėla. Maitkaulius daužia ir tom smagenom tep.

Kirminai viduriuose. Lisniko medum, su silke vaikams duod.

Knystelėjus, nusigandus. Nusispjaut; šalto vandenio, apsūdžius su druska, užgert; su švęstom žolėm susismilkyt.

Kosulys. Cukro sudegyto; aviečių arbatos...

Kraują bėgantį iš opos suturėt. Ded vortinklius, kukurbezdalį; kiaulšudį ir t.t.

Lekiančioji ugnis. Degin pupų lazdas ir sumaišo su saldžiais paviršiais, tep tas pūsleles.

Leksa, tryda. Šūdvabuolius suspaudo, išsunk ir duod gerti; pelenus karštus su vandeniu duod gerti; saldų pieną, degtinę su druska; ant karštos plytos sėdėt.

Nudegus, nuplikus. Su mielėm sutep, sėmenas sušutinę ded; su katės plaukais barsto.

Nuomaris, puolamoji liga. Jam pačiam įpjaun į mažąjį pirštelį ir tą kraują jam duod gert. Moterų pirmojo kūdikio antrosios pusios duod mažo aklo šuniuko išvirinę į vidų to skystimo ir tame jį visą mazgoj.

Opa, popas. Tver gyvsakių, bičklijų ir t.t.

Paširdžius skaudu. Ger metylių su degtine.

Patrūkus, trūkis. Pirtyse perias; trūkžoles ger.

Pikšašiai, šašbaudžiai. Pripikiuotą mičę su pikiu ir sakais ant galvos užded ir kelias dienas palaiko, nuplėš su visais šašais ir skūra.

Rėmuo ėd. Baltuosius žirnius valgo; kreidą susiskutę su vandeniu ger.

Škurbots dantis ėd. Ąžuolo metūgėm arba žievėm susivirinę plaun burną; ievom - plaun.

Šunvotės. Ded bičklijus, vantlapius. Nupirkę obelių, ubagam išdalija, kad nebekiltų.

Užnuodytas. Ger rūgusį pieną.

Beržų pumpurus apmerk su degtine: sužeistas vietas gydo.

Musmires sukiš į butelius: gydo sausgėlas.

Baltlepšės - nuo išgąsčio.


Bus daugiau...

Informacijos šaltinis J.Basanavičiaus "Juodoji knyga".



Karpų naikinimas liaudiškais metodais

Dalintis Karpos – nemalonus virusinis susirgimas, kuomet odoje atsiranda baltos ar šviesiai pilkšvos spalvos nelygiu paviršiumi mazgelių. Kaip jų atsikratyti? Nepamirškime, kad liaudies išmintis – laiku patikrintos priemonės. Pasinaudokime jomis.

•Rekomenduojame iš pradžių pabandyti išnaikinti karpas įprastais liaudiškais metodais, o jau tik kraštutiniu atveju griebtis rimtesnių, chirurginių priemonių, nes po jų neretai lieka randai, kurie gali ir visai neišnykti.
•Ugniažolės. Išspauskite geltonojo stiebelio skysčio ant karpos. Darykite tai kuo dažniau.
•Pavienes ir nedideles karputes gydyti padeda raudono šermukšnio uogos (jų patariama uždėti nakčiai arba iš jų paruošti stipraus nuoviro kompresą).
•Karpų galima atsikratyti naudojant stiprius aviečių nuoviro kompresus, sutrintas rugiagėlių sėklas, sumaišytas su nesūdytu sviestu, ugniažolių sultis.
•Stiprus kiečio nuoviras (50 g stiklinei vandens, virti 10 min.) vartojamas kaip pavilgas.
•Gerai naikina karpas kiaulpienių sultys. Reikia tepti kasdien po 2-3 kartus per dieną. Gydymo kursas – savaitė.
•Karpas galima šalinti šviežiomis česnakų sultimis arba česnako košelės ir sviesto mišiniu.
•Jeigu sutrintų putino uogų masę kasdien užtepsite ant karpų ir aprišite 2-3 val., tai jas išsigydysite per 6-7 dienas.
•2 valgomus šaukštus melisos žolės užpilkite 2 stiklinėmis verdančio vandens ir laikykite 2 val., perkoškite. Gerkite po 50 ml 3-4 kartus per dieną, prieš valgį.
•Susmulkinkite česnaką, sumaišykite su lydytais kiaulės taukais. Patepkite skudurėlį ir užriškite ant karpos. Kasdien keiskite.
•Kasdien karpą patrinkite šviežių rūgščių obuolių sultimis. Karpa iš lėto mažės, patamsės ir po kokių 10 dienų išnyks.
•Gluosnio medienos dervą sumaišykite su actu iki vientisos masės, ja tepkite karpas, kol šios išdžius ir nukris.
•10 valg. šaukštų (apie 200 g) pelyno žolės užpilkite stikline verdančio vandens ir kaitinkite 20 min. ant silpnos ugnies ar vandens vonelėje. Indą įsukite į audinį, palaikykite 2 val. šiltai, po to nukoškite. Užpilu tepkite karpas po keletą kartų per dieną.

Gali padėti ir saviįtaiga – jei labai patikėsi gydymo būdu, kad ir žiogo įkandimu, karpos tikrai išnyks, sako liaudis.