Mija Džeinara Ubartienė gimusi 1975 12 05, žolininkė, tautodailės kūrėja.
Nuo 2003 m. veda paskaitas bei seminarus įvairiuose Lietuvos regionuose sveikatingumo temomis. Renka vaistažoles visame Lietuvos areale, ypatingai energetiškai stipriose vietose, piliakalnių papėdėse (Kernavės, Rambyno, Medvėgalio), Pamario regione. Surenkama virš 100 įvairiausių vaistingų žaliavų rūšių. Mija Džeinara dalyvauja amatų mugėse, folkloro šventėse „Tek saulužė ant maračių“, „Skamba, skamba kankliai“, Rumšiškių liaudies buities muziejaus rengiamuose Užgavėnių, Žolinių šventėse, Baltų vienybės diena, Druskininkų baltų tradicijos festivali bei kt.
Šeimoje auginami keturi vaikai. Šeima gyvena Verkių regioniniame parke šalia Žaliųjų ežerų Vilniuje. Sode ekologiškai auginamos vaistažolės.
Smilkalų tema kaip niekad aktuali šiandien, kai mūsų rinka užversta įvairiomis importinėmis smilkstančiomis lazdelėmis. Tai pramoniniu būdu gaminami produktai dažniausiai susidedantys iš bambuko skiedrelės, lazdelės ir anglies pagrindo prisotinto aliejų (neretai sintetinių).
Smilkymo paslapčių sužinojau iš savo močiutės Marės Kantautaitės, gimusios 1912 vasari. Kowntautai yra senovinė Prūsų giminė, kurios viena linija nueina į Ashmantu gimine, iš kurios yra kilęs Vydūnas (jo mama Ašmontaitė). Regionas: Pamario kraštas (Šilutės, Šilalės raj.)
Taigi, ką turime savo, nuo seno naudota protėvių? Pats žodis smilkyti, „dūmyti“ – nurodo kad tai smilkstantys vaistingi augalai. Smilksta toli gražu ne visi augalai, kurių didžiąją dalį sudaro sumedėję augalai ar kvapni kieta mediena bei dervos (gintaras, kadagio mediena, pelynas, jonažolė, ajero šaknis). Nepamirškime, kad lietuviui artimesni sodrūs, gilūs, kvepiantys gimtais laukais ir kloniais kvapai. Juolab, kad protėvių žiūrėta giliai – išgryninti tuos augalus, kurie nuo seno naudojami prieš įvairias ligas bei maro bei infekcinių ligų atvejus. Nuo seno laikyta, kad smilkomi augalai pasižymėjo itin retomis savybėmis, dar vadinti „nemariaisiais“.
Etimologiniu požiūriu dūmas yra ugnies ir vandens sąvarta. Smilkoma ant žarijų, ugniai perėjus visas gimimo fazes – karšta, sodri energija persikeičia į kvapnų dūmą, kuris subtiliai skleidžiasi (tuo ryškiai skirdamasis nuo sintetinių kvapų) ir tarytum perkeičia erdvės kokybę. Pelyno kvapas išsilaiko iki 36 val., kadagio iki 12 val. Galima smilkyti patį augalą susmulkinus ir sudėjus ant žalvarinės lėkštutės. Kūnui apsmilkyti pakanka 2-4 minučių.
Mūsų šeimoje smilkalai naudojami prie gripų epidemijų, peršalimo atvejais, streso atveju, diegiant pilvą. Noriu pažymėti, kad šeima nevartoja cheminių vaistų. Žaliava smilkalam renkama vasaros mėnesiais, o rugpjūčio gale ir rugsėji daromi smilkalai.
Smilkymo paslapčių sužinojau iš savo močiutės Marės Kantautaitės, gimusios 1912 vasari. Kowntautai yra senovinė Prūsų giminė, kurios viena linija nueina į Ashmantu gimine, iš kurios yra kilęs Vydūnas (jo mama Ašmontaitė). Regionas: Pamario kraštas (Šilutės, Šilalės raj.)
Kontaktai:
Mija-Džeinara Ubartienė
Adresas: Balsių sodų 2-oji g. 49
Kontaktai:
Tel.:8 693 01188
El.p.
This e-mail address is being protected from spam bots, you need JavaScript enabled to view it
|