Vaistažolės - tai gydomųjų savybių turintys augalai. Žinoma virš 12000 jų rūšių. Vaistažolės auga miškuose, krūmuose, upių ir ežerų pakraščiuose, pelkėse, laukuose. Auginami vaistinė ramunė, pipirmėtė, vaistinis valerijonas, paprastasis kmynas, paprastasis raudonėlis, vaistinė medetka, vaistinė melisa ir kai kurie kiti. Gydomąsias vaistažolių savybes lemia veikliosios medžiagos. Jos kaupiasi visame augale arba tik kai kuriose jo dalyse. Vaistiniuose augaluose esančios veikliosios medžiagos stimuliuoja:
1. Glikozidai - gerina širdies, virškinamojo trakto veiklą, žadina apetitą;
2. Alkaloidai - stimuliuoja širdies ir kraujagyslių, centrinę nervų sistemą, veikia raminamai;
3. Saponinai - lengvina atsikosėjimą, skatina tulžies, šlapimo, prakaito išsiskyrimą;
4. Flavonoidai - veikia baktericidiškai, skatina tulžies išsiskyrimą;
5. Eteriniai aliejai - slopina uždegimą, spazmus, naikina mikrobus;
6. Rauginės medžiagos - stabdo kraujavimą, mažina uždegimą.
Daugelis vaistinių augalų yra vitaminingieji - erškėtis, šaltalankis; kai kurie yra kartu ir nuodingi- rusmenė, pakalnutė, kelminis papartis, prieskoniniai- čiobrelis, krapas, kmynas, petražolė. Vaistiniai augalai nuo seno vartojami medicinoje, ypač liaudies. Iš vaistinių augalų bei jų mišinių gaminami nuovirai, ištraukos, užpilai, sultys, milteliai, tabletės, tepalai. Daromos vaistinių augalų ir jų mišinių gydomosios vonios, inhaliacijos, pavilgai, kokteiliai. Vaistinių augalų preparatai yra mažiau kenksmingi už cheminius, rečiau sukelia alergiją.
Gydymą vaistiniais augalais skiria žolininkas ar gydytojas, atsižvelgdamas į ligonio amžių, ligas, kitus jo gydymo būdus. Vaistiniai augalai renkami tada, kai juose yra daugiausiai veikliųjų medžiagų. Stiebai su lapais ir žiedais renkami jų žydėjimo pradžioje, pjaunama viršutinė 25-30 cm. ilgio dalis. Pumpurai - beržo, pušies, tuopos - pjaunami su šakutėmis anksti pavasarį, kai pradeda brinkti. Lapai skinami tik pražydę. Vaistams vartojamas visas žiedynas - ramunės, liepos, šlamučio, graižai - medetkos arba tik žiedo dalys- rugiagėlės vainiklapiai. Vaisiai renkami visiškai prinokę, išskyrus kmyną, krapą, kalendrą, kurie pjaunami ne visai prinokę, džiovinami, vėliau kuliami. Šaknys ir šakniastiebiai kasami pavasarį arba rudenį, kai sunyksta antžeminės augalo dalys. Žievę geriau lupti pavasarį, dar lapams neišsiskleidus. Vaistinei žaliavai tinka nesueižėjusi, neapsamanojusi iki 4 metų amžiaus ąžuolo, šaltekšnio, putino žievė. Lapų, žiedų negalima spausti, nes jie greitai tamsėja, kaista ir dėl to juose mažėja veikliųjų medžiagų.
Vaistažoles turėtų rinkti tik tie, kurie jas labai gerai pažįsta. Vaistinei žaliavai netinka kenksmingomis medžiagomis užteršti augalai (augantys prie chem. gamyklų, kelių, elektrinių, tvartų, mieste, sąvartynuose), t.p. apdžiūvę, dėmėti, pažeisti ligų ar kenkėjų. Surinkta žaliava džiovinama gerai vėdinamoje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje ar tamsioje patalpoje arba spec. džiovykloje. Augalai, turintys daug eterinių aliejų (pipirmėtė, čiobrelis), džiovinami iki 35°C t-oje, turintys glikozidų (adonis, pakalnutė)- 50-60°C, turintys vitamino C (erškėtis)- 80-90°C t-oje. Sultingi lapai apvytinami, po to džiovinami 70-80°C. Šaknys ir šakniastiebiai prieš džiovinimą valomi, plaunami, stori - supjaustomi išilgai. Žaliava išdžiūsta per 3-5 dienas. Išdžiūvusi sudedama į maišus, dėžes ar uždarus indus (kvapi) ir laikoma tamsiose sausose patalpose. Antžeminės vaistažolių dalys tinka vartoti 2 m., žievė, šaknys ir šakniastiebiai- 3 m.
Vaistažolės gali turėti ir šalutinių poveikių.
Dalis informacijos iš: http://lmedicina.dnp.lt
Vaistažolių lentelė
Adonis pavasarinis
Pavasarį.
Reguliuoja širdies ir kraujagyslių sistemos darbą.
Antžeminė dalis
Aguona, daržinė (Papaver somniferum)
Rudenį.
Vartojant didelėmis dozėmis -haliucinogenas! Iš sėklų spaudžiamas aliejus. Tinka , kaip prieskoninis augalas.
Sėklos
Ajeras (Acorus calamus L)
Vasario - kovo mėn.
Gerina apetitą. Vartojama esant virškinimo negalavimams, skarandžio sulčių rūgštingumui mažinti, esant nenormaliam širdies darbui, širdies skausmui, kaulų skausmui, prie inkstų ir tulžies ligų.
Šaknys
Apinys paprastasis (Humulus lupulus)
Rudenį.
Labiausiai žinomas, kaip alaus prieskonis, bet tuo pačiu, kaip ir vaistas, keliantis apetitą, raminanti priemonė. Jauni ūgliai kaip ir šparagai pavasarį vartojami maistui.
Spurgai
Alijošius (Aloe vulgaris)
Auginamas vazonėliuose, todėl jis naudojamas ištisus metus.
Gydo naujas ir senas žaizdas, taip pat gilias, pūvančias žaizdas. Juo gydomos pūliuojančios žaizdos. Naudojamas nuo vidaus ligų.
Lapai
Aronija juodavaisė (Aronia melanocarpa)
Rudenį.
Mažina kraujospūdį, reguliuoja širdies ritmą.
Vaisiai
Arnykas (Arnica montana)
Kovo mėn.
Tinktūra vartojama esant persitempimui, suspaudimui, išnirimams, atviroms žaizdoms. Apsaugo žaizdas nuo kraujavimo ir pūliavimo.
Žiedai
Asiūklis dirvinis (Equisetum arvense L)
Birželio - liepos mėn.
ATSARGIAI - dirvinio asiūklio preparatų negalima vartoti sergantiems inkstų ligomis (nefritu, nefroze, nes jie dirgina inkstus!)
Naudojamas šlapimo išsiskyrimui skatinti, širdies negalavimams gydyti, sergant inkstų akmenlige, nuo prostatos uždegimo, kraujingam viduriavimui, skrandžio bei kepenų augliams, sergant hemorojumi, reumatu, žaizdoms gydyti.
Stiebai
Avietė paprastoji (Rubus idaeus)
Birželio - liepos mėn.
Skatina šlapimo, prakaito išsiskyrimą, todėl tinka persišaldžius, kosint, karščiuojant.
Lapai, uogos, šakelės.
Ąžuolas (Quercus)
Naudojimui tinka ištisus metus.
Stiprina silpną širdį, sulaiko žarnų kraujavimą, kraujingą kosulį ir vėmimą krauju. Gera priemonė esant viduriavimui, šlapimo pūslės uždegimui, gausioms mėnesinėms. Tinka esant kojų prakaitavimui ir nuospaudoms. Gydo naktinį šlapinimąsi.
Žievė
Baltažiedė notrelė -baltoji dilgėlė (Labium album L)
Nuo gegužės mėn. iki vėlyvo rudens.
ATSARGIAI - augalo nepatartina vartoti, jei sumažėjęs kraujo spaudimas.
Plačiai vartojama kaip kraują stabdanti priemonė, ypač kraujuojant iš plaučių ar gimdos. Ramina nervų sistemą, gerina širdies veiklą, ramina skrandžio bei galvos skausmus, mažina temperatūrą, stiprina ir tonizuoja organizmą.
Žiedai
Beržas (Betula alba)
Vasario-kovo mėn.
Pagreitina inkstų veikimą ir valo juos nuo akmenų. Vartojama esant kosuliui, vandenligei, dedervinėms, niežams.
Lapai, pumpurai, sula, žievė
Bruknės (Vaccinium vitis idaea)
Rugsėjo mėn.
Gerina apetitą, vartojamos esant kraujuotam viduriavimui, šlapimo pūslės uždegimui, reumatui, stipriam kosuliui. Valo virškinimo organus.
Uogos, lapai,šakelės
Citrina (Citrus)
Kadangi jos galima gauti tik parduotuvėje, tinka ištisus metus, bet prieš tai vaisių gerai nuplovus su nuriebalinančia priemone.
Šalina iš organizmo susikaupusią šlapimo rūgštį, t.y. gydo reumatą, šalina tulžies ir inkstų akmenis. Gydo baltąsias išskyras.
Visas vaisius
Česnakas (Allium sativum)
Nuo liepos iki rugsėjo mėn.
Profilaktinė priemonė nuo infekcinių ligų. Varo įvairius žarnyno kirminus. Stabdo viduriavimą, vidurių skausmus, gerina apetitą. Valo kraujagysles nuo kalkėjimo, reguliuoja kraujo spaudimą. Slopina kosulį
Šakniagumbis (svogūnas)
Degsnis (Potentilla tormentilla)
Vasario-kovo mėn.
Slopinamas vėmimas krauju, kraujingas viduriavimas ir šlapinimąsis. Gydomos gausios mėnesinės. Stiprina dantenas. Gydomos įvairios žaizdos.
Šaknys
Didysis debesylas (Inula helenium)
Liepos-rugpjūčio mėn.
NEPAMIRŠKITE - debesylo šaknis prieš virimą ar užplikinimą reikia labai gerai susmulkinti. Nuovirus, arbatas reikia sunaudoti per vieną dieną!
Vartojamas sergant bronchine astma, peršalimo ligomis, gerina apetitą, skatina medžiagų apykaitą, ypač sumažėjus skrandžio sulčių rūgštingumui, gerina virškinimą, skatina šlapimo, prakaito išsiskyrimą, mažina viduriavimą. Tinka sergant cukriniu diabetu, širdies ligomis, hipertonija, išsekimu, ginekologinėmis ligomis, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligei, bronchitui gydyti. Išoriškai - sergant odos išbėrimais bei egzema.
Šakniastiebiai su šaknimis
Dėmėtoji maudė
Rudenį.
Gydo hepatitą, kepenų cirozę, apsinuodijimus, kojų venų išsiplėtimą, padidina tulžies išsiskyrimą, kepenų veiklą. Šaknų nuoviras naudojamas skalauti skaudant dantis, viduriuojant, susilaikius šlapimui, radikulitui, kojų mėšlungiui gydyti. Lapų sultys naudojamos esant vidurių užkietėjimui, storosios žarnos, skrandžio gleivinės uždegimams.
Lapai, šaknys, sėklos
Dobilas raudonasis (Trifolium pratense L)
Birželio-rugsėjo mėn.
Vartojama kaip atsikosėjimą lengvinantis, šlapimą varantis vaistas. Tinka gydyti mažakraujystę, cukraligę, bronchinę astmą. Žiedų nuovirai slopina uždegimus, gydo kvėpavimo takų, inkstų ligas, anemiją, aterosklerozę, urologinius negalavimus. Patariama gerti išsekus organizmui. Išoriškai- dedami ant žaizdų, vočių, nudegimų.
Žiedai, lapai, žolė
Didžioji dilgėlė (Urtica dioica L)
Birželio- spalio mėn.
ATSARGIAI - netinka vartoti jei yra padidėjęs kraujo krešėjimas arba dilgėlei alergišliems žmonėms!
Ji skatina šlapimo išsiskyrimą, mažina vidurių pūtimą, karščiavimą, valo kraują, gydo žaizdas. Tinka esant šlapimo pūslės ir žarnyno ligoms, kraujavimui stabdyti, nuo podagros ir hemorojaus, plaukų slinkimo. Gydo neurozes, širdies nepakankamumą. Taip pat tai gera vitamininė priemonė organizmui stiprinti.
Lapai
Durnaropė paprastoji (Datura stramonium L)
Liepos-spalio mėn.
ATSARGIAI - augalas labai nuodingas, todėl žaliavos namų sąlygomis rinkti ir vartoti nereikėtų. Be gydytojo leidimo durnaropės nevartoti.
Išoriškai gydomas hemorojus. Padeda sergant radikulitu, reumatu. Gydomos ilgai negyjančios žaizdos, egzema, rožė.
Lapai
Erškėtis miškinis (Rosa)
Nuo birželio iki rugpjūčio mėn.
Tai vitaminų šaltinis. Naudojama sergant avitaminoze. Taip pat naudojama kosmetikoje, t.y. veidui valyti ir gaivinti.
Uogos, žiedai, lapai
Ežė - Auksažiedė (Tanacetum vulgare)
Nuo liepos iki rugsėjo mėn.
Vartojama nuo mėšlungio, kaulų skausmo, sunkaus šlapinimosi, akmenligės, šlapimo pūslės ligų, skaudžių mėnesinių. Varo askarides.
Lapai, žiedai
Gyslotis (Plantago)
Nuo gegužės iki rugsėjo mėn.
ATSARGIAI - ligoniams, turintiems skrandžio opą ir sergantiems gastritu su padidėjusiu skrandžio sulčių rūgštingumu, gysločio preparatų naudoti negalima!
Gera priemonė kraujo ir plaučių valymui. Tinka esant nuolatiniams katarams, pilvo skausmams, išbėrimams, skauduliams. Silpniems ir sunykusiems vaikams. Vartojama nuo kosulio, kepenų ligų, geltos ir rėmens ėdimo, gydo virškinamojo trakto ligas, gastritą, skrandžio opas, aterosklerozę, slopina dantų skausmą. Gydo dedervines, visokias žaizdas, gyvatės įkandimą ir bitės įgėlimą.
Visas augalas
Jonažolė (Hypericum perforatum L)
Nuo liepos iki rugpjūčio mėn.
ATSARGIAI-nereikia vartoti, jeigu užkietėję viduriai, aukštas kraujo spaudimas, dirbantiems radiologinėse laboratorijose bei ultravioletinių spindulių aplinkoje. Nepatartina vartoti būnant ilgą laiką saulėje. Jonažolėje esantis hipericinas didina organizmo jautrumą ultravioletiniams spinduliams.
Tinka įvairioms žaizdoms gydyti- labai populiarus jonažolų aliejus.Valo plaučius, kepenis ir šlapimo pūslę. Slopina viduriavimą, gydo naktinį šlapinmąsi, ramina nervus, slopina sutinimus, uždegimus. Gelbsti nusideginus. Taip pat nuo venų uždegimo, stomatito, kepenų tulžies pūslės akmenligės, inkstų uždegimų.
Pavasarį.
Juo gydomi kojų audinių pabrinkimai, uždegimai, varikozinis venų išsiplėtimas. Spriritine ištrauka įtrinama oda. Vandeniniai užpilai geriau gydo, kai naudojami vonioms. Iš kaštono žievės daromas nuoviras, kurį naudoja gimdos, hemorojiniams kraujavimams stabdyti.
Balandžio-gegužės mėn.
ATSARGIAI - augalo negalima vartoti viduriuojant, nelaikantiems šlapimo. Jos preparatais atsargiai reikia gydyti vaikus.
Gerina virškinimą, didina apetitą, reguliuoja medžiagų apykaitą, padeda sergant cukriniu diabetu. Taip pat laisvina vidurius, gerina atsikosėjimą, aktyvina organizmo apsaugines jėgas. Sultimis gydomos nuospaudos, karpos ir strazdanos. Jos tinka ir nuo kirminų.
Visas augalas
Kietis paprastasis (Artemisia vulgaris L)
Liepos-rugsėjo mėn.
ATSARGIAI - ilgai ir didesnėmis dozėmis vartojant galima apsinuodyti.
Vartojama nuo epilepsijos, nervų ligų, galvos skausmų, kaip raminanti ir migdanti priemonė. Skatina virškinamojo trakto sulčių išsiskyrimą, žadina apetitą. Gydomos kepenų, tulžies ir šlapimo pūslės ligos, ilgalaikis viduriavimas. Dedami kompresai ant sunkiai gyjančių žaizdų.
Viršūnės, šaknys
Kmynai (Carum carvi L)
Nuo liepos iki rugpjūčio mėn.
ATSARGIAI - kmyno nepatartina vartoti, jei yra šlapimo nelaikymas ar žemas kraujo spaudimas.
Slopina vidurių skausmus, pūtimą, viduriavimą, pagreitna maisto apykaitą, tinka esant silpnoms mėnesinėms. Skatina pieno išsiskyrimą, gerina apetitą, nuima stresą.
Sėklos, lapai, šakelės
Krapas
Liepos-rugpjūčio mėn.
Gera priemonė esant kosuliui, bronchitui. Veikia švelniai raminančiai. Prieskonis.
Sėklos
Kraujažolė (Achillea millefolium L)
Liepos - spalio mėn.
ATSARGIAI - nepatartina vartoti, kai padidėjęs kraujo krešėjimas.
Valo vidaus organus: plaučius, kepenis, inkstus, šlapimo pūslę. Gydo persišaldymo ligas, kosulį, katarą. Patartina vartoti nuo hemorojaus, reumato, skaudžių ir per daug stiprių mėnesinių, kraujavimui stabdyti bei uždegimams gydyti, pučiant pilvą. Gydo naktinį šlapinimąsi, pūliuojančias žaizdas, pilvo skausmus ir pilvo pūtimą, nervų ligas. Tinka maistui.
Lapai, žiedai
Krienas valgomasis (Armoracia rusticana P. Gaertn.)
Rudenį.
ATSARGIAI - sergant ūminiais ir chroniškais gastritais, kepenų bei inkstų ligomis krienų vartoti negalima.
Vartojamas sumažėjus rūgštingumui, gydo peršalimo ligas, kosulį, žadina apetitą, mažina kraujo spaudimą, galvos skausmą. Dedami kompresai sergant sąnarių, raumenų uždegimais. Balina veido odą.
Šaknys
Lakišius triskiautis (Bidens tripartita L)
Birželio-spalio mėn.
Peršalus, kaščiuojant, sergant urologinėmis ligomis, apetitui gerinti.Gerina medžaigų apykaitą sergant egzema, gelbsti nuo uždegimo ir alergijos. Dedami kompresai sergant reumatu, podagra, ant skaudančių sąnarių.
Viršūnės
Liepa (Tilia)
Liepos-rugpjūčio mėn.
Naudojama kosmetikoje nuo raukšlių bei odos valymui. Gydomos įvairios plaučių ligos, vandenligė, epilepsija. Puiki priemonė nuo persišaldymo, slogos, chroniško, ilgo, sunkaus kosulio. Gydo mažakraujystę.
Žiedai, sula
Linas (Linum usitatissimum L)
Rugpjūčio mėn.
Sergant lėtiniu vidurių užkietėjimu, chronišku skrandžio ir kvėpavimo takų uždegimu, inkstų akmenlige, hemorojumi, dvylikapirštės žarnos opalige, padidėjus rūgštingumui. Kompresai - ant pragulų, pūlinių, nudegimų, išbertų kūno vietų. Daromos veido kaukės. Naudojamas maistui.
Sėmenys
Melisa (Melissa officinalis)
Nuo birželio iki rugsėjo mėn.
Puiki priemonė nervų nuraminimui ir stiprinimui. Gerina atmintį, apsaugo nuo košmariškų sapnų. Patartina vartoti esant skausmingoms mėnesinėms, galvos svaigimui, alpimui ir vėmimui.
Žiedai, lapai, šakelės
Mėlynės (Vaccinium myrtillus)
Liepos-rugpjūčio mėn.
Vartojama nuo vėmimo, mėšlungio, esant silpniems šlapimo organams, kosuliui, cukraligei. Puiki priemonė esant viduriavimui. Stiprina regėjimą.
Uogos, lapai, šakelės
Morkos (Daucus carotta)
Nuo liepos iki lapkričio mėn.
Vaistas nuo rachito, skorbuto, tinka gydyti mažakraujystei, vidurių užkietėjimui ir pūtimui, rėmens ėdimui, dedervinei, votims. Augalo lapai vartojami kaip špinatai, be to, jie daug maistingesni.
Visas augalas
Našlaitė trispalvė (Viola tricolor)
Liepos - rugpjūčio mėn.
Gydo odos ligas, per didelį prakaitavimą, kosulį, bronchitą.
Žiedai, lapai
Papartis (Aspidium)
Nuo birželio iki rugsėjo mėn.
Puiki priemonė gydant mėšlungius, sąnarių skausmus, reumatą, galvos skausmą. Vartojant vidun, varo kirmėles. Gydo nuo persišaldymo atsiradusį klausos susilpnėjimą.
Lapai, šaknys, sėklos
Pelynas (Artemisia absinthium L)
Liepos - rugpjūčio mėn.
ATSARGIAI - ilgiau naudojant augalo preparatus galima apsinuodyti.
Žadina apetitą, gerina virškinimą, gydo viduriavimą, pilvo skausmus, akmenligę, geltą, mėšlungišką kosulį. Varo kirminus. Valo kraują, sureguliuoja silpnas ir skausmingas mėnesines. Nuoviru skalaujama burna esant blogam kvapui, dantenų uždegimui.Galima plauti labai prakaituojančias kojas.
Antžeminė dalis
Pelkinis pūkelis (Gnaphalium uliginosum L)
Birželio - rugpjūčio mėn.
Žole gydomos skrandžio ir žarnyno ligos, viduriavimas, kraujavimai, širdies negalavimai. Mažina arterinį kraujo spaudimą, lėtina širdies susitraukimus.Išoriškai- ant vočių, išbėrimų, nudegimų, įsisenėjusių žaizdų, daromos vonelės kojoms.
Visas augalas
Pelkinė puriena (Caltha palustris)
Balandžio - gegužės mėn.
ATSARGIAI - pelkinė puriena yra nuodinga!
Naudojama tik išoriškai. NEGALIMA dėti ant atvirų žaizdų! Lapai dedami ant nudegusių vietų. Ši vaistinė žaliava slopina uždegimą bei malšina skausmą. Vartojama ir odos ligoms gydyti.
Antžeminė dalis
Pupalaiškiai (Menyanthes trifoliata L)
Gegužės - liepos mėn.
ATSARGIAI - augalo nepatartina vartoti, jei padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas.
Ypatingai naudingas nuo pilvo skausmų, sutrikus virškinimui, užkietėjus viduriams, nuo kepenų, tulžies ligų, mažakraujystės, kankinant sąnarių skausmams, nuo kirmėlių. Išoriškai- gydomi spuogai, ilgai negyjančios žaizdos.
Lapai
Pušis paprastoji
Visus metus.
Naudojama tik išoriškai. Daromos vonelės esant sąnarių skausmams, jų uždegimui. Kvėpuojama garais sergant peršalimų ligomis.
Spygliai, kankorėžiai, pumpurai
Putinas paprastasis
Rudenį.
Vartojama avitaminozeii, taip pat peršalimo ligoms gydyti, nuo stipraus kosulio.
Žievė, uogos
Raktažolė pavasarinė (Primula veris L)
Balandžio-gegužės mėn.
ATSARGIAI - augalo nepatartina vartoti alergiškiems žmonėms.
Vartojama sergant peršalimo ligomis, lėtiniu vidurių užkietėjimu, migrena, kaip prakaitą varantis vaistas. Rekomenduojama vartoti sergant hipovitaminoze, mažakraujyste ir esant bendram organizmo silpnumui. Palengvina ir slopina kosulį.
Lapai su koteliais, žiedai, šakniastiebiai su šaknimis.
Ramunėlė (Matricaria chamomilla)
Gegužės-rugsėjo mėn.
Varo prakaitą, šildo, ramina vidurių skusmą, tinka nuo reumatiškų skausmų, skrandžio ir žarnyno uždegimams gydyti. Taip pat sergant kepenų bei tulžies latakų ligomis. Tinka esant išbėrimams galvoje, nuo odos ligų, dedervinių, sunkiai gyjančioms votims gydyti, stiprina plaukų šaknis, naikina pleiskanas. Dedami kompresai pūliuojant akims. Ramunėlių žiedų maišeliai padeda esant dantų skausmui ir rožei. Gydo sutrūkinėjusią rankų odą.
Žiedai
Raudonėlis paprastasis (Origanum vulgare L)
Birželio-rugpjūčio mėn.
ATSARGIAI - turintiems aukštą kraujospūdį ir nėščioms moterims raudonėlių preparatų vartoti negalima.
Gera priemonė esant persišaldymo ligoms, atsikosėjimui palengvinti, ūmiam ir lėtiniam bronchitui, plaučių uždegimui, gripui, anginai, skrandžio ir virškinamojo trakto ligoms gydyti. Gydoma nemiga ir depresija, isterija, sausi plaukai, riebi veido oda, ginekologinės ligos. Išoriškai gydomas reumatizmas, išbėrimai, furunkulai, sąnarių ligos.
Antžeminė dalis
Raugeriškis (Berberis vulgaris)
Nuo liepos iki rugsėjo mėn.
Iš uogų pagaminta arbata tinka blužnies, kepenų, inkstų ligoms, mėšlungiui gydyti, taip pat užkietėjus viduriams. Gera priemonė šlapimui varyti.
Uogos, lapai, žievė, šaknys
Rugiagėlė (Centaurea cyanus L)
Nuo gegužės iki rugsėjo mėn.
ATSARGIAI -rugiagėlės preparatų nepatartina vartoti ligoniams, kurių sausas kosulys ar padidėjęs šlapimo išsiskyrimas.
Vartojamas plauti akims nuo įvairių uždegimų, inkstų ligų. Taip pat gydomas vaikų peršalimas, plaučių uždegimas, aštrus bronchitas. Skalaujama burna nuo gleivinės uždegimo, valoma spoguota ir inkštiruota veido oda. Ji naikina pleiskanas ir stiprina plaukų šaknis.
Žiedai
Rūgštynė valgomoji (Rumex acetosa L)
Rugsėjo-spalio mėn.
ATSARGIAI -negalima vartoti sergantiems inkstų ir šlapimo pūslės akmenlige, nefritu, nefroze.
Vartojama plaučių, gimdos, hemorojaus kraujavimams stabdyti. Skatina tulžies išsiskyrimą. Stabdo viduriavimą. Gydo tuberkuliozę ir įvairias odos ligas. Rekomenduojama gerti lapų vandeninę ištrauką tuomet, kai organizmui trūksta vitamino C.
Šaknys
Samanos (augančios ant akmenų ir medžių) (Cetraria)
Rudenį.
Dedamos ant karštos uždegiminės vietos.
Visas augalas
Smidras vaistinis (Asparagus officinalis L)
Birželio- liepos mėn.
ATSARGIAI - kai kuriems žmonėms jis gali sukelti alergines odos reakcijas bei niežėjimą. Sergantiems šlapimo takų uždegimu prieš vartojant reikia pasitarti su gydytoju.
Vartojamas nuo reumato, podagros, epilepsijos, padažnejus širdies plakimui, skatina šlapimo išsiskyrimą. Naudojamas maistui.
Šakniastiebiai su šaknimis
Sidabražolė pelkinė (Potentilla palustris)
Nuo birželio iki rugsėjo mėn.
Vartojamas nuo mėšlungių, viduriavimo.
Lapai, šakniastiebiai
Sukatžolė paprastoji (Leonurus cardiaca L)
Birželio-rugsėjo mėn.
Prieš jos vartojimą pasitarti su gydytoju.
Gydo virškinimo organų negalavimus, skydliaukės pakitimus, galvos skausmus, epilepsiją, išgąstį, uždegiminius procesus. Vartojama kaip raminamasis vaistas.Taip pat sergant hipertonija, esant padažnėjusiam širdies ritmui.
Žydinčios viršūnės
Svogūnas (Alium cepa)
Nuo liepos iki rugpjūčio mėn.
Vartojamas nuo kosulio, dusulio ir krūtinės skausmų, ausų skausmo, užkimimo, pleurito, kosulio krauju, džiovos. Kompresai su keptais arba žaliais svogūnais dedami esant kaklo skausmams, kaklo vočių, sustingusių sąnarių ir ant tų vietų, kurias reikia suminkštinti.
Gumbas
Šalpusnis (Tussilago farfara L)
Kovo-balandžio mėn.
Gera priemonė nuo kvėpavimo organų kataro, kosulio, užkimimo, dusulio ir nuo džiovos, bronchinės astmos. Lapai dedami ant skaudulių karščio ištraukimui, vočių. Taip pat juo gydoma šlapimo pūslės ir inkstų uždegimas, kepenų ir tulžies akmenligė, odos ligos, pleiskanojimas ir plaukų slinkimas, bendras organizmo nusilpimas.
Žiedai, lapai
Šaltalankis dygliuotasis (Hippophae rhamnoides L)
Rugsėjo-spalio mėn.
ATSARGIAI- uogų nepatartina vartoti sergant cholecistitu, esant padidėjusiam skrandžio sulčių rūgštingumui.
Plačiai naudojamas kosmetikoje. jo uogų nuoviras stiprina plaukus, o košelė maitina ir jaunina odą. Labiausiai vertinamas šaltalankių aliejus. Juo gydomi nudegimai, įvairios sunkiai gyjančios žaizdos, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė, vidurių užkietėjimas.
Uogos, šakelės
Šaltmėtė (Mentha piperita)
Liepos- rugpjūčio mėn.
Stiprina nervus, gydo mėšlungius, greitina virškinimą, šalina blogą burnos kvapą, ramina vidurių skausmus.
Lapai, šakelės
Šalavija (Salvia officinalis)
Gegužės ir birželio mėn.
Vartojama nuo didelio prakaitavimo, persišaldžius, viduriavimo, džiovos, dantenų uždegimo, dantų skausmo, šalina bogą burnos kvapą. Dedami kompresai ant pūliuojančių žaizdų, kad jos greičiau užgytų.
Lapai
Šilagėlė pievinė (Pulsatilla pratensis)
Gegužės -birželio mėn.
ATSARGIAI - augalas nuodingas. Jį reikia naudoti atsargiai, ypač nėščioms moterims.
Gydomi skrandžio, šlapimo pūslės negalavimai. Naudojama nuo ilgai trunkančių ir per daug kraujuojančių mėnesinių. Tinka nuo sąnarių skausmų.
Antžeminė dalis
Šilingė- Tramažolė (Glechoma hederacea)
Nuo gegužės iki liepos mėn.
Gydo akmenligę, geltą, podagrą, kraujingą kosulį, valo plaučius. Dedami kompresai ant sunkiai gyjančių vočių. Ramina dantų skausmą, atstato klausą.
Lapai, šakelės, žiedai
Širdažolė (Erythraea centaurium)
Liepos - rugpjūčio mėn.
Puiki priemonė nuo rėmens ėdimo, kraujo, kepenų ligų, geltos. Gydo odos ligas.
Visa augalas
Takažolė paprastoji (Polygonum aviculare L)
Birželio-spalio mėn.
Geriamas, kaip daug vitaminų turintis, stiprinantis vaistas, žadinantis apetitą, mažinantis karštį, stabdantis kraują, nuo viduriavimo, dizenterijos, tuberkuliozės, gastrito, taip pat kai yra padidėjęs skrandžio rūgštingumas. Vartojant išoriškai-stiprina dantenas, dezinfekuoja žaizdas, gydo furunkulus bei spuogus, stiprina plaukų šaknis, naikina pleiskanas. Gydo inkstų, tulžies akmenligę, skausmingas mėnesines, padeda nuo traukulių, epilepsijos, nusilpus po ligos.
Žolė
Ugniažolė didžioji (Chelidonium majus L)
Gegužės-rugsėjo mėn.
ATSARGIAI- augalas nuodingas! Negalima kramtyti, čiulpti šaknų, stiebų ar lapų, laižyti sulčių. Augalas gali sukelti kvėpavimo centro paralyžių bei vėmimą.
Kaip išorinis vaistas vartojama ugniažolės sultys ar žolės užpilas. Jų gerti negalima, nes augalo alkaloidai nuodingi. Vartojant išoriškai, gydomos karpos, niežai, furunkulai, egzema, psoriazė, nudegimai ir nuospaudos. Daromos vonelės, kuriomis gydoma podagra, reumatas.
Žolė
Valerijonas (Valeriana officinalis)
Rugsėjo-spalio mėn.
Vartojama esant nervinei įtampai, nerviškų vidurių skausmų, galvos svaigimo ir alpimo, širdies, gerklės, mėšlungio, epilepsijos gydymui. Gydo migreną, slopina dusulį, viduriavimą, pilvo skausmus ir pūtimą.
Visas augalas
Varnalėša didžioji (Arctium lappa L)
Anksti pavasarį arba vėlai rudenį.
Naudojama nuo reumato, podagros,prostatos adenomos, vidurių užkietėjimo, cukraligės, inkstų akmenligės. Gydomos odos ligos, egzema, seborėja, šunvotės, spuogai, naikina pleiskanas ir stiprina plaukus. Šviežios lapų sultys, sumaišytos su aliejumi, gydo žaizdas. Daromi lapų kompresai.
Šaknys
Varputis, paprastasis (Elytrigia repens)
Anksti pavasarį arba rudenį.
Naudojama sergant džiova, virškinamojo trakto ligomis, šlapimo išsiskyrimui skatinti, sergant mažakraujyste. Lengvina atsikosėjimą ir gydo kvėpavimo takų uždegimus.
Rudenį arba anksti pavasarį.
ATSARGIAI - prieš vartojant vaistinės taukės preparatus, būtina pasitarti su gydytoju.
Gydomi įvairūs sumušimai, patempimai, kaulų lūžiai, nudegimai. Šviežių šaknų košele gydomi spuogai. Naudojama sergant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, tuberkulioze, porodantoze, dizenterija, viduriavimu, džiova.
Šaknys
Žemuogės (Fragaria vesca)
Gegužės-birželio mėn.
Vartojamos vidurių užkietėjimui, mažakraujystei, inkstų akmenligei, kepenų ir blužnies ligoms gydyti. Taip pat tinka hemorojaus ir įvairių išbėrimų gydymui. Valo kraują, pašalina dusulį, katarą, kosulį, stabdo viduriavimą.
Uogos, žiedai, lapai
Žliūgė (Stellaria media)
Nuo gegužės iki rugsėjo mėn.
Gera priemonė plaučių valymui. Tinka nuo vėmimo krauju, kraujingo kosulio, hemorojaus. Taip pat esant dedervinei, žaizdoms, votims, išbėrimams.
Ajeras, balinis (šaknys). Esant padidėjusiai skrandžio sekrecijai, šios šaknys nevartotinos.
Alavijas (alijošius). Vartojant alavijo preparatus, priplūsta kraujo į mažojo dubens organus. Todėl jie nevartotini sergant kepenų ir tulžies pūslės ligoms, kraujuojant gimdai, sergant hemorojumi, cistitu, esant nėštumui.
Alyva, paprastoji - nuodingas augalas. Vartoti vidun reikia labai atsargiai.
Amalas, paprastasis - nuodingas augalas. Vartojant vidun, reikia atsargumo.
Apynys, paprastasis - nuodingas augalas. Turi būti tiksliai dozuojamas. Vartojant vidun, negali būti perdozuotas.
Aralija, mandžiūrinė. Aralijos preparatų turi vengti kenčiantys nuo didelio kraujospūdžio, nemigos, didelio nervų jautrumo.
Asiūklis, dirvinis - nuodingas augalas. Negalima vartoti susirgus ūmiu inkstų uždegimu, gali būti pavojingas net nežymių sudirginimų atvejais. Tiksliai dozuotinas vartojant vidun.
Beržas, karpotasis. Kadangi pasižymi inkstus dirginančiu poveikiu, beržo pumpurų antpilus, nuovirus kaip šlapimą varančią priemonę, galima vartoti tik prižiūrint gydytojui. Ilgai gerti negalima.
Bijūnas, sibirinis - labai nuodingas augalas. Vartoti vidun reikia labai atsargiai ir tiksliai dozuojant.
Burokas, valgomasis. Geriant šviežias burokėlių sultis, gali smarkiai suspazmuoti kraujagyslės. Todėl šviežiai išspaustos sultys turi 2-3 val. pastovėti, kad išgaruotų žalingos lakiosios frakcijos. Tada galima sultis gerti.
Česnakas, valgomasis. Negalima vartoti sergantiems epilepsija, pilnakraujams žmonėms ir nėščioms moterims.
Dagišius, paprastasis - nuodingas augalas. Tiksliai stebėti dozavimą.
Debesylas, didysis. Debesylo antpilas ir nuoviras kenksmingi nėščiosioms ir sergantiems inkstų ligomis.
Dilgėlė, didžioji. Nepritarus gydytojui, dilgėlės vartoti nederėtų. Šio augalo preparatai netinkami žmonėms, kurių padidėjęs kaujo krešumas, kurie serga hipertonine liga ir ateroskleroze. Netinka šis augalas ir moterims, kraujuojančioms dėl gimdos ir jos priedėlių cistų, polipų ir kitų navikų.
Driekana, baltoji. Tai nuodingas augalas. Jį perdozavus, galima susirgti inkstų uždegimu, pradėti viduriuoti krauju.
Erškėtis. Išgėrus erškėčio antpilo, būtina išskalauti burną šiltu vandeniu arba šiltu sodos vandeniu. Antpile esančios rūgštys ardo dantų emalį.
Erškėtis, kvapusis - nuodingas augalas, ypač šviežias, reikia atsargumo dozuojant.
Gailis, pelkinis - nuodingas augalas. Vartojant vidun, reikia būti labai atsargiam. Neteisingas dozavimas gali sukelti virškinamojo trakto gleivinės uždegimą.
Granatas (vaisiai). Vaisių sultis reikia gerti atskiestas vandeniu, nes jose yra daug įvairių rūgščių, kurios dirgina skrandį ir ardo dantų emalį. Atsargiai vartoti žievę, nes perdozavimas gali sukelti galvos svaigimą, silpnumą, traukulius, pabloginti regėjimą.
Jonažolė, paprastoji - nuodingas augalas, vidun vartoti labai atsargiai. Ilgai vartojama jonažolė siaurina kraujagysles ir didina kraujospūdį.
Kadagys, paprastasis. Negalima vartoti susirgus ūmiu inkstų uždegimu. Uogas reikia tiksliai dozuoti, negalima jų valgyti nėščiosioms.
Karpažolė bet kokios atmainos. Tai labai nuodingas augalas ir vidun jį vartoti reikia labai atsargiai.
Kartuolė, paprastoji. Šį nuodingą augalą galima vartoti tik kontroliuojant gydytojui. Nėščiosioms gali sukelti persileidimus.
Kopūstas, jūros (laminarija). Negalima vartoti jūros kopūsto sergant plaučių tuberkulioze, inkstų ligomis, furunkulioze, hemoragine diateze (reiškiasi kraujavimu ir kraujosrūvomis odoje, gleivinėje, vidaus organuose), dilgėline, esant nėštumui, kai netinka jodo preparatai.
Kraujažolė (visų atmainų) - nuodingas augalas. Kaip ir kiekvieną nuodingą augalą, vidun reikia vartoti labai atsargiai. Ilgai vartojant ir perdozuojant, gali imti svaigti galva, atsirasti odos išbėrimas. Paisyti tikslaus dozavimo.
Krienas, valgomasis. Nereikėtų valgyti daug krienų.
Kukurūzų kurkos. Tai stipri kraują krešinanti priemonė. Esant padidėjusiam kraujo krešumui, nevartoti.
Lauras, kilnusis. Jis gali sudirginti odą.
Leuzėja, šlamagraižė. Preparatai vartojami pagal nurodymus ir prižiūrint gydytojui. Nereikėtų vartoti žmonėms, kurių kraujospūdis padidėjęs, serga akių dugno ligomis.
Mėta, dirvinė ir miškinė. Vartojama vidun skatina persileidimus. Kultūrinė mėta nepavojinga.
Morka, valgomoji. Nevalgyti iš žemės kyšančios pažaliavusios šakniavaisio dalies, nes kenkia širdžiai.
Našlaitė, trispalvė. Ilgai vartojant ir perdozuojant našlaitės preparatus, galimas vėmimas, viduriavimas ir niežtintis išbėrimas.
Notra, miškinė - nuodingas augalas. Vidun vartoti atsargiai.
Pakalnutė, paprastoji. Nuodingas augalas. Pakalnutės preparatų negalima vartoti esant dideliems organiniams širdies ir kraujagyslių pakitimams, ūminiam miokarditui, endokarditui ir ryškiai išreikštai kardiosklerozei.
Papartis, kelminis - labai nuodingas augalas. Paparčio preparatai netinka esant širdies nepakankamumui, sergant kepenų, inkstų ligomis, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, ūmiomis virškinamojo trakto ligomis, esant aktyviai tuberkuliozei, nėštumui, dideliam išsekimui, mažakraujystei.
Pelynas (kartusis kietis) - nuodingas augalas. Vidun reikia vartoti atsargiai ir tiksliai dozuojant. Vengti ilgo vartojimo. Tai gali sukelti traukulius, haliucinacijas ir kitus psichinius sutrikimus. Karčiojo kiečio negalima vartoti nėščiosioms, taip pat sergant opalige.
Pipirlapė, europinė. Tai labai nuodingas augalas ir jį vartoti reikia labai atsargiai.
Putinas, paprastasis. Dėl didelio purinų kiekio putino uogų negalima valgyti sergant inkstų ligomis ir podagra.
Raudonėlis. Nevartoti nėštumo metu, nes gali įvykti persileidimas.
Riešutas, graikinis ir lazdyno . Šiuos ir kai kuriuos riešutus reikia valgyti saikingai. Padauginus jų, gali prasidėti galvos skausmai, nes riešutų branduoliai gali sukelti galvos smegenų kraujagyslių spazmus.
Rykštenė, auksinė. Nuodingas augalas. Jį reikia tiksliai dozuoti.
Rugiagėlė. Kadangi turi labai aktyvių junginių su ciano komponentais, turi būti atsargiai vartojama.
Rūgtis, dėmėtasis; rūgtis, karčiarūgštis; rūgtis takažolė. Pasižymi stipriomis kraują krešinančiomis savybėmis. Sergantys tromboflebitu, negali vartoti.
Saldymedis, plikasis. Ilgai vartojant saldymedį, o pavartojus karbenokseloną,- ypač dažnai pakyla arterinis kraujospūdis, susilaiko skysčiai, atsiranda patinimų, sutrinka lytinė sfera, susilpnėja seksualinis potraukis, išsivysto ginekomastijos, liaujasi augę plaukai arba ima slinkti ir pan.
Sėmenys. Nevartoti cholecistito (tulžies pūslės uždegimo) ir hepatito (kepenų uždegimo) atvejais. Sėmenų nepatartina vartoti ilgai.
Skleistenis, plikasis. Nuodingas augalas. Vartojant didesnėmis dozėmis, galima apsinuodyti.
Svogūnas, valgomasis. Svogūno antpilas netinka vartoti sergantiems širdies, kepenų ir inkstų ligomis.
Šaknis, auksinė. Tiksliai laikytis dozavimo. Gydytis reikia prižiūrint gydytojui. Negalima vartoti esant ryškiai išreikštiems nervų ligų simtomams, išsekusioms galvos smegenų žievės ląstelėms, hipertoninei ligai ir aterosklerozei, hipotonijai, sukeltai kraujagyslių vegetodistonijos.
Šaltekšnis, paprastasis. Nuodingas augalas. Tinka vartoti tik žievę, ne mažiau kaip metus išlaikytą sausoje vietoje arba 1 val. iškaitintą 100°C. Antraip nuo žievės galima apsinuodyti.
Šlamutis, smiltyninis. Didina kraujospudį. Esant padidėjusiam kraujospūdžiui, ilgai nevartotinas.
Tramažolė, šliaužiančioji. Nuodingas augalas ir į vidų reikia vartoti atsargiai. Laikytis tikslaus dozavimo.
Taukė, vaistinė. Nuodingas augalas. Vartoti į vidų reikia atsargiai ir griežtai dozuojant.
Ugniažolė, didžioji. Visos dalys, ypač šaknys, yra nuodingos. Vartoti vidun reikia labai atsargiai, tiksliai dozuojant ir prižiūrint gydytojui. Gausus ir ilgas vartojimas sukelia pykinimą, vėmimą, viduriavimą, slopina kvėpavimo centrą.
Uosis, paprastasis. Nuodingas. Vidun vartoti atsargiai.
Valerijono šaknys. Negalima ilgai ir daug vartoti, nes slopina virškinimo organų veiklą, sukelia galvos skausmą, pykinimą, dirglią būseną, sutrikdo širdies veiklą.
Žemuogė (uogos). Kai kurie žmonės yra jautrūs žemuogėms. Jos sukelia alerginę ligą, kuri pasireiškia ilgai trunkančiu išbėrimu. Tokiais atvejais valgyti žemuogių negalima.
Ženšenis, šaknys. Vartoti tiktai šaltuoju metų laiku. Ilgai arba didelėmis dozėmis vartojant ženšenį, gali atsirasti nemiga, smarkus širdies plakimas, galvos, širdies skausmai, sumažėti lytinė potencija ir kita.
Žvaginė, trikertė. Šio augalo preparatai pavojingi padidėjusio kraujo krešumo žmonėms.
Informacija iš internetinės svetainės: www.lmedicina.dnp.lt
Gydanti ąžuolo bioenergija
Senovės graikai tikėjo, kad ąžuolas – Visatos bendraamžis ir kad žemė be ąžuolų niekada nebuvusi. Lietuvoje tikėta, kad dievas Perkūnas į ąžuolo pliauską įskėlė ugnį, ir mergaitės vaidilutės šventkalniuose savo krašto žmonėms kūreno ir saugojo ją, kad neužgestų. Nebuvo degtukų, nebuvo elektros, nebuvo akumuliatorių. O reikėjo ugnies – ir šviesai, ir namų šilumai, ir priešui pergudrauti.
Įvairių tautų gamtameldžiai sodino šventas ąžuolų giraites, jose meldėsi. Kariūnai kreipdavosi į ąžuolus, kad jie dievams perduotų maldavimus, padėtų įveikti priešą.
Pagarbiai turėtume nulenkti galvą prieš Birutės kalną Palangoje. Čia ilgiausiai saugota šventoji ugnis. Pamažu rusena ąžuolo pliauskos...
Ąžuolas daugelio tautų dainose apdainuotas.
Pastovi po galiūno gaubtu – skaidrėja mintys, žvilgsnis siekia dangaus. S. Daukantas užtikrintai rašė, kad ąžuolas lietuviui – šventas medis, šventas ąžuolų giraites būtinai atsodindavo. Ilgi karai palaužė ir ąžuolus, ir žmones.
Ąžuolo galia – neišgalvota. Neseniai vienas mokytojas, ligos palaužtas, nebegalėjo vartoti jokių vaistų. Tada kas antrą rytą keldavosi pusę penkių, dviračiu važiuodavo iki savo mylimo ąžuolo ir medituodamas ilgai po juo stovėdavo. Po pusmečio pradėjo jaustis geriau, o dar po metų pasveiko, jėgos grįžo. Mokslininkai ištyrė, kad nematoma ąžuolo bioenergija iš tiesų veikia teigiamai.
LAPAI. Ąžuolas turi ir kitų gydomųjų savybių. Ąžuolo lapai išskiria fitoncidų – tokių medžiagų, kurios naikina kai kurias bakterijas ir virusus.
Stipria ąžuolo lapų arbata, įpylus šiek tiek vyno, pridėjus truputį medaus, patariama skalauti gerklę, kai vargina dažni jos uždegimai, angina.
GILĖS. Vertingiausios - ąžuolo gilės. Iš jų daroma kava. Senolių receptuose nurodyta, kad ąžuolo gilių kava reikia girdyti baikščius, dažnai išsigąstančius vaikus – sutvirtės. Tai būdavo siūloma ir moterų isterijai raminti.
Apie gilių kavą kalba beveik visi žinynai, tikindami, kad ji jauną žmogų daro gražų ir ištvermingą, o seną – jaunina ir naujų jėgų suteikia.
Giles kavai reikia paruošti. Tai kantrybės reikalaujantis darbas. Surinktas giles pirma reikia išlukštenti, peržiūrėti, kad nebūtų išvarpytos, išgraužtos mažųjų miško gyvių. Paskui susmulkinti peiliu ar mėsos malimo mašinėle, išdžiovinti, supilti į drobinį maišelį. Prieš verdant kavą, išdžiovintas giles paskrudinti, sumalti kavamale ir užplikyti kaip įprastą kavą. Paskrudinti galima ir didesnį kiekį, naudoti savaitę ar ilgiau.
ŽIEVĖ. Gydymo tikslams plačiausiai naudojama ąžuolo žievė. Ji lupama pavasariui švintant, kai medžiai jau rengiasi krauti pumpurus. Žievė (kaip ir vaistažolės) smulkinama ir džiovinama. Džiovintą žievę galima sumalti ir miltukais barstyti nesveikus kojų tarpupirščius.
Ąžuolo žievės arbata gydo įvairius burnos uždegimus, dantenas. Skalauti burną tokia arbata visada pravartu – dantenos bus sveikos, iš burnos nesklis nemalonus kvapas.
Uždegimams slopinti. Šaukštą smulkintos ąžuolo žievės užplikyti stikline vandens ir 10 minučių virti. Atvėsinus, nukošti ir gerti po ketvirtį stiklinės 3 kartus per dieną, jeigu sutriko virškinimas, vargina viduriavimas, šlapimo organų uždegimai.
Odos ligoms. Du šaukštus sausos smulkintos ąžuolo žievės užpilti puse litro vandens ir kaitinti pusę valandos ant silpnos ugnies. Atvėsinus gerai išsunkti, sumirkyti audeklo (geriausiai lininio) skiautę ir tverti pažeistas odos vietas. Po penkių dienų daryti pertrauką ir vėl kartoti. Šie pavilgai kai kada tinka ir esant alerginiams odos išbėrimams, lengvoms praguloms panaikinti.
Atsiribojimas
Visa informacija skelbiama šioje svetainėje yra pažintinio pobūdžio. Autoriai atsiriboja nuo bet kokių tiesiogiai ar netiesiogiai svetainės lankytojų patirtų nuostolių ar praradimų.
Taikant svetainėje aprašomus liaudies medicinos gydymo būdus Jums BŪTINA pasitarti su gydančiuoju gydytoju.
Jei svetainėje pateikiama informacija iš kitų svetainių, periodinių leidinių ar žinynų, už informacijos teisingumą atsako pirminių informacijos šaltinių autoriai.
.jpg)
